„Gavo ne tik mokyklos, įvairios kitos įstaigos. Preliminariai – keli šimtai, dar tikslaus skaičiaus neturime. Pranešimai atėjo nakties metu, kuriuose nurodoma sprogdinti tam tikru laiku“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Elektroniniai laiškai, parašyti rusų kalba, daugiausiai jų gavo mokyklos ir gimnazijos.

Tai antras kartas per keletą mėnesių, kai pasikartoja panašaus pobūdžio masinis laiškų siuntimas.

Nacionalinis krizių valdymo centras pranešė tai vertinantis kaip informacinę ataką.

Anot R. Matonio, rekomendacijos įstaigoms išlieka tos pačios, kokios buvo nustatytos spalį, kai taip pat siųsti tūkstančiai pranešimų apie sprogmenis.

Gavus pranešimą apie sprogmenį rekomenduojama nenutraukinėti veiklos, neskambinti skubiu pagalbos tarnybų telefonu, o konsultuotis su atsakingais pareigūnais. Tik tuomet, jei randamas pavojingas objektas, ar yra kitų indikacijų, kad grėsmė gali būti reali – pradėti evakuaciją ir skambinti skubiu pagalbos telefonu 112.

Policija rekomenduoja paskirti vieną atsakingą žmogų, kuris turi paskambinti ir pranešti policijai. Surinkus numerį, kantriai laukti, kol atsilieps operatorius, nenutraukti skambučio ir nerinkti numerio iš naujo.

Per kelias dienas spalio viduryje Lietuvos įstaigos gavo tūkstančius elektroninių laiškų apie neva padėtus sprogmenis mokyklose, darželiuose, savivaldybėse.

Tokius pat pranešimus gavo ir ugdymo įstaigos kaimyninėse šalyse – Latvijoje bei Estijoje.

Valstybės saugumo departamento vertinimu, tai, tikėtina, buvo tikslinga ir koordinuota ataka, vykdyta priešiškų valstybių iniciatyva.

Pasak žvalgybos, melagingais pranešimais ir panašaus pobūdžio veiksmais siekta kelti įtampą ir paniką visuomenėje, trikdyti ir destabilizuoti institucijų darbą, didinti nepasitikėjimą.