Apie tai daugiau apie tai papasakojo advokatas Edvinas Meškys.

– Ką pirmiausiai reikėtų padaryti, norint sudaryti sutartį dėl būsto?

– Labai svarbu suprasti, kad mes įsileidžiame kažką į savo namus. Jei įsileidžiame, labai svarbu susitarti, kokiomis sąlygomis tai darysime. Galbūt norime apriboti, kuriam laikui žmogus įsikelia, ar jis įsikelia vienas ar su šeima. Galbūt yra mažų vaikų, galbūt yra gyvūnų. Jei įsikels šeima, turime susitarti, ar norime apriboti triukšmo lygį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įmanoma apriboti triukšmo lygį?

– Taip. Jei pastoviai sklinda triukšmas, tai gali tapti pretekstu nutraukti sutartį.

– O kur registruoti sutartį?

– Labai dažnai žmonės ieško sutarties šablono internete. Aš nepatarčiau to daryti. Jei nesi profesionalas toje srityje, tai nežinai, ko reikia toje sutartyje ir ar ji tikrai tave apsaugos. Teisininkai, įvertinę visas aplinkybes, padeda tai padaryti daug paprasčiau. Kai jau turime paruoštą sutartį, geriausia ją įregistruoti Registrų centre. Tokiu būdu jūs paviešinate sutartį ir tada galima gintis prieš trečiuosius asmenis. Tai apsaugo tiek nuomininką, tiek nuomotoją.

– Kokie būtų pertekliniai reikalavimai nuomininkams?

– Tokių pavyzdžių yra gana mažai. Kiekviena šalis turi apginti savo interesus. Tačiau, negalima būtų susitarti dėl žymiai trumpesnių nutraukimo terminų iš nuomotojo pusės.

– Kokie terminai paprastai būna?

– Jei yra neterminuota sutartis, mes turime 6 mėn. terminą. Jei sutartis terminuota, terminas yra 3 mėn.

– Ar galima aplankyti savo būtą, išnuomotą su sutartimi?

– Tai turi būti aptarta sutartyje. Kuo smulkiau bus numatyta, kokiomis dienomis ir kokiomis valandomis nuomotojas gali užsukti, tada yra normalu. Bet savavališkai nepranešus negalima įeiti į butą.

– O ar nuomininkas gali neįleisti apžiūrėti buto?

– Jei tai yra naktį, gali neįleisti. Vienintelė išimtis, kada nuomotojas galėtų privertinai bandyti įeiti, jei grėstų pavojus, kad užpils butą. Jei jis matytų, kad niekas negalėtų tuo metu prižiūrėti buto, tada jis galėtų įeiti.

– Savininkai labai dažnai bijo leisti deklaruoti gyvenamąją vietą savo turte.

– Viskas aptarta sutartyje. Nuomos laikotarpiu žmonės gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Nuomai pasibaigus, galima išregistruoti be problemų.

– Kokia situacija dėl šeimų su mažais vaikais?

– Aš suprantu, kodėl žmonės dažnai bijo. Konkuruoja tokios dvi vertybės. Viena yra vaiko teisių apsauga, teisė į būstą, kita – nuosavybės apsauga. Šiuo atveju nė viena nėra aukštesnė. Dažniausiai bijoma dėl to, kad jei norime iškeldinti priverstinai, turime įtraukti Vaiko teisių tarnybą, kad ji įvertintų visą situaciją.

Kuo labiau žmonės supranta, kad reikia naudoti tinkamą sutartį ir detaliau apsirašyti, tuo viskas būna paprasčiau.

– Ar dažnai pasitaiko ginčų?

– Jų būna. Bet kuo labiau žmonės supranta, kad reikia naudoti tinkamą sutartį ir detaliau apsirašyti, tuo viskas būna paprasčiau.

– Daugelis nenori to daryti legaliai, nes nenori mokėti mokesčių. Būna žodiniai susitarimai, tada atsiranda visokių ginčų. Kokia procedūra laukia tada?

– Tokių ginčų pasitaiko. Turime žinoti, kad norint iškraustyti nuomininką,  privalote tai daryti teismo tvarka.

– Ar turi teisę būsto savininkas atjungti vandenį, elektrą?

– Nerekomenduočiau. Tokiu atveju kyla ginčas. Nuomininkai, kuriems atjungėte elektrą, gali sakyti, jiems sugadinote produkciją, kurią laikė ar kitus prietaisus.

– Ar savininkai mėgsta pakeisti spynas savo būste, kad nebeįteitų nuomininkai?

– Nepatarčiau to daryti. Tada nuomininkai sakys, kad jų teisė patekti prie daiktų buvo apribota.