Jo teigimu, skaičiuojama, kad už 2023 metus bankų įnašas sieks apie 250 mln. eurų, už 2024 metus – daugiau nei 150 mln. eurų.

„Prognozavome metų pradžioje, kad visa suma gali siekti maždaug 410 milijonų (eurų – BNS). Pagal šiandieninius skaičius ta suma gali siekti maždaug 440 milijonų. Be abejo, tam tikras judėjimas vyks, jis natūralus ir priklauso daug veiksnių, bet esmė nesikeičia. Prognozės pildosi labai tiksliai“, – žurnalistams antradienį sakė S. Krėpšta.  

„Mes taip pat prognozuojame, kad už šiuos 2023-uosius metus pilna solidarumo įmoka sieks maždaug 250 mln. eurų, o kitais metais įmoka sieks atitinkamai dar daugiau kaip 150 mln. (eurų – BNS) ir bendroje sumoje valstybės biudžetas turėtų pasipildyti daugiau kaip 400 mln. eurų“, – teigė LB valdybos narys.

LB antradienį paskelbė, kad šalies komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos šią savaitę perves pirmąją mokesčio įmoką – daugiau nei 50 mln. eurų.

Avansinį įnašą bankai turi sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos, o visą mokestį už 2023 metus – iki kitų metų birželio 15 dienos.

Pasak S. Krėpštos, pirmąjį šių metų pusmetį bankų sektorius uždirbo daugiau nei 500 mln. eurų pelno – 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Bendroje sumoje valstybės biudžetas turėtų pasipildyti daugiau kaip 400 mln. eurų.

 

„Mes stebime situaciją ir kol kas nepastebėjome jokių neigiamų pasekmių bankų sektoriuje ir toliau atidžiai stebėsime, kaip kinta bankų elgsena, ar ji kinta, bet kol kas tokių ženklų nematome“, – teigė LB valdybos narys.

Jis neįvardijo, kokią konkrečią sumą dabar sumokės kiekvienas bankas ar kita kredito įstaiga.

„Atskirų bankų skaičių mes neskelbsime, patys bankai skelbia arba paskelbs šiuos skaičius. Galutinį skaičių mes žinosime, kai tos lėšos bus pervestos ir VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija – BNS) patikslins“, – teigė S. Krėpšta.

JAV investicijų bendrovės „Blackstone“ valdomai grupei „Luminor Holding“ priklausantis bankas „Luminor“ anksčiau skelbė, kad iki rugpjūčio pabaigos į valstybės biudžetą sumokės 7 mln. eurų pirmąjį įnašą. Tuo metu kitos finansų įstaigos kol kas tikslių sumų neįvardija.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) praėjusią savaitę netikėtai pakeitus bankų solidarumo mokesčio skaičiavimo išaiškinimą, S. Krėpšta tai pavadino „techninio pobūdžio diskusijomis“, kurios nekeičia esmės.

Matome, kad italai apie apie tai diskutuoja, net ir mūsų kaimynai latviai ir estai pradėjo diskutuoti apie tokios įmokos poreikį.

 

„Šiek tiek gal gaila, kad paskutinę savaitę sprendžiasi šitie klausimai, bet šis mokestis yra tam tikra finansinė inovacija“, – teigė S. Krėpšta.

„Kai kurios šalys Europoje taiko tokią solidarumo įmoką. Matome, kad italai apie apie tai diskutuoja, net ir mūsų kaimynai latviai ir estai pradėjo diskutuoti apie tokios įmokos poreikį. Tai techniniai aiškinimai, bet, mūsų vertinimu, esmės tai nekeičia“, – pridūrė jis.

Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Valstybė tikėjosi iš bankų per dvejus metus surinkti apie 400 mln. eurų ir juos panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.