Tuo metu kitais metais šalies ekonomika turėtų augti 1,5 proc. – 0,3 proc. punkto mažiau nei prognozuota sausį ir balandį, teigiama trečiadienį išplatintame „Swedbank“ pranešime.

„Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP ženkliai kilstelėjo valstybės investicijos į inžinerinius tinklus – kelius, tiltus, energijos infrastruktūrą – kurios buvo net 45 procentais didesnės nei prieš metus. Vis tik kol kas eksporto užsakymai išlieka žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, pagrindinės eksporto rinkos recesijoje, tad artimiausiais ketvirčiais labiausiai tikėtina stagnacija, nenustebintų ir pakartotinas ekonomikos susitraukimas“, − pranešime teigė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Banko teigimu, tvaresnis ir spartesnis ekonomikos atsigavimas prognozuojamas tik 2025 metais, kuomet BVP turėtų padidėti 2,3 proc.

Kaip ir balandį, „Swedbank“ prognozuoja, kad nedarbo lygis šiemet padidės iki 7,3 proc.

„Silpnos išorinės paklausos kontekste gera naujiena yra tai, kad atlyginimai Lietuvoje vėl auga sparčiau nei kainos. Tiesa, prognozuojame, kad nedarbo lygis Lietuvoje gali padidėti net dviem procentiniais punktais, tad gyventojų vartojimo augimas turėtų išlikti kuklus“ – teigė N. Mačiulis.

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje šiemet turėtų padidėti 12,2 proc. iki 1276 eurų (atskaičius mokesčius), o kitais metais jo augimas sulėtės iki 8,6 proc. – 1392 eurų.

Pasak N. Mačiulio, vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti 9,4 proc., 2024 metais – 1,8 proc.

Anot „Swedbank“, Europos Centrinis Bankas (ECB) rugsėjį palūkanų normas padidins paskutinį kartą iki 4 proc., o kitų metų balandžio mėnesį jas pradės mažinti. Banko teigimu, pagrindinė to priežastis – sparčiai mažėjanti infliacija ir stojantis ekonomikos augimas.

N. Mačiulis prognozuoja, kad „Euribor“ palūkanų norma 2025 metų pradžioje galėtų nukristi iki 2 proc.

Remiantis „Swedbank“ ekonomistų prognozėmis, šiemet Estijos BVP sumažės 2 proc., o Latvijos ekonomikai numatomas 0,3 proc. augimas.