- Kauno.diena.lt inf.
- [2]
- [2]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [3]
Tikėjimas ir viltis – žodžiai, siejantys artimiausius Pažaislio muzikos festivalio renginius, skirtingus savo apimtimi, bet panašius sakralumu.
Kvartetas laiko pabaigai
Rugpjūčio 12 d. Zapyškio paminklinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje į koncertą „Kvartetas laiko pabaigai“ Pažaislio muzikos festivalio klausytojus kviečia smuikininkė Rasa Vosyliūtė, klarnetininkas Vytautas Giedraitis, violončelininkė Giedrė Dirvanauskaitė ir pianistas Justas Šervenikas.
Originalios sudėties ansamblis atliks išskirtine sukūrimo istorija ir nemaria muzika įsiamžinusį kūrinį: Olivier Messiaeno „Kvartetas laiko pabaigai“. Šis kūrėjas – vienas reikšmingiausių XX a. Prancūzijos kompozitorių, sukūrusių savo muzikinę kalbą. Be to, jis buvo iškilus pedagogas, vargonininkas ir muzikos teoretikas.
„Kvartetas laiko pabaigai“ – vienas dažniausiai pasaulio kamerinės muzikos scenose skambančių kūrinių. Jis sukuria nepaprastą dvasingumo ir emocingumo aurą, o savo religiniu turiniu stiprina žmonijos viltį ir tikėjimą. Kūrinys sukurtas dabartinėje Lenkijos teritorijoje esančio Zgoželeco (vok. k. – Giorlico) karo belaisvių stovykloje, kurioje kompozitorius buvo kalinamas 1940–1941 m. Kompozitorius kūrė talkinant muziką vertinusiam sargybiniui Karlui Albertui Brülliui, kuris, sužavėtas O. Messiaeno talento, aprūpino jį rašymo priemonėmis ir suteikė netrukdomą erdvę. Kvartetas parašytas trims kartu kalėjusiems draugams, taip pat profesionaliems muzikantams: violončelininkui Etienne’ui Pasquierui, smuikininkui Jeanui Le Boulaire’ui ir klarnetininkui Henri Akokai. Premjera įvyko 1941 m. sausio 15 d., fortepijono partiją atliko pats O. Messiaenas.
Apie kvarteto turinį ir sandarą autorius rašė: „Kūrinio muzikinė kalba iš esmės nemateriali, sudvasinta, katalikiška. Melodikos ir harmonijos priemonėmis realizuojančios tam tikrą garso visuotinumą dermės čia priartina klausytoją prie amžinybės erdvėje ir begalybėje. Neįprasti, jokių normų nesaistomi ritmai labai padeda atitolinti visa, kas žemiška. (Tačiau viskas tėra mėginimai ir sapaliojimai, kai pagalvoji apie triuškinantį temos didingumą!) Kvartetas aštuonių dalių. Kodėl? Septyni – puikus skaičius, šešias dienas trukusį kūrimą pašventino dieviškas sabbat; septinta, poilsio diena, trunka iki amžinybės ir tampa aštuntąja – tobulos šviesos, nesudrumsčiamos ramybės diena.“
Neįprasti, jokių normų nesaistomi ritmai labai padeda atitolinti visa, kas žemiška.
Tradiciniai atlaidai
Rugpjūčio 15 d. Pažaislio vienuolyne vyks tradiciniai Žolinės atlaidai, kur šv. Mišių metu giedos Mindaugo Radzevičiaus diriguojamas Kauno valstybinis choras. Choristų balsai, kaip ir kiekvienais metais, padės sukurti magišką aurą, kuri apgaubia vienuolyno kiemelį, kai, bendradarbiaujant Pažaislio muzikos festivalio rengėjams ir Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacijai, kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami švęsti Šv. Mergelės Marijos Dangun ėmimo šventę.
Žolinė – iš senųjų laikų atkeliavusi žalumos suvešėjimo apogėjaus ir derliaus brandos šventė, o katalikiškoji Šv. Mergelės Marijos Dangun ėmimo šventė – seniausia ir garbingiausia iš visų, skirtų Dievo Motinos garbei. Lietuvoje ji vadinama Žoline, nes nuo seniausių krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią dieną bažnyčiose šventinti laukų žoleles, gėles ir augalus. Tikima, kad pašventintos gėlės apsaugo namus nuo perkūno, gaisro, piktųjų dvasių.
Katalikų manymu, V a. mirusios Marijos kūnas neliko kape, bet buvo sudvasintas ir paimtas į Dangų. Šv. Jonas Damaskietis raštuose mini paplitusį pasakojimą, kad apaštalai susirinko į Jeruzalę atsisveikinti su Išganytojo motina. Po laidotuvių jie budėjo prie Dievo Motinos kapo, kol Petras, apšviestas Dievo, pareiškė, kad Marija prisikėlė, ir pasiūlė atidaryti Jos karstą. Marijos kūno ten jau nebuvo, o karstas buvo pilnas nuostabiausių gėlių ir žolynų. „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas.“
Žolinė – nuo seno žinoma kaip susitikimo su draugais ir giminėmis, svečiavimosi metas. Tarp senųjų dzūkų dar gyvas posakis „Neataisi par Žolinį – liksi biednas“, todėl rugpjūčio 15-ąją visi, vertinantys išmintingą Dievo žodį ir muziką, kviečiami apsilankyti Pažaislio vienuolyne, kur šv. Mišių metu skambės Kauno valstybinio choro atliekami kūriniai iš sakralinės muzikos lobyno.
Eglė Stundžiaitė. Organizatorių nuotr.
Dievo Motinos garbei
Rugpjūčio 15 d. Molėtų r. Dubingių Šv. Jurgio bažnyčioje švenčiant Žolinę, katalikiškąją Šv. Mergelės Marijos Dangun ėmimo šventę, nuskambės dvasingumu alsuojantis Pažaislio muzikos festivalio koncertas „Ave Maria“, kuriame klausytojai išgirs Vytauto Lukočiaus diriguojamą Vytauto Didžiojo universiteto kamerinį orkestrą ir sopraną Eglę Stundžiaitę. Koncerto metu klausytojai išgirs gražiausias Dievo Motinos garbei skirtas giesmes ir arijas iš operų ir stambios formos sakralinių kūrinių.
Krištolinio skaidrumo balsu apdovanota E. Stundžiaitė po magistro studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje tobulinosi Norvegijoje ir Italijoje, gilino žinias įvairių žymių atlikėjų meistriškumo kursuose. Solistė yra dainavusi su Lietuvos valstybiniu, Kauno miesto simfoniniu orkestrais, Lietuvos kameriniu orkestru, Vilniaus „Sinfonietta“, Šv. Kristoforo orkestru, Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansambliu „Musica humana“, VDU kameriniu orkestru ir kitais kolektyvais, ji dirba „Vilnius City Opera“ projektuose, prieš keletą metų debiutavo Piotro Čaikovskio teatre, stažavosi Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Solistės repertuare gausu ne tik operos ar oratorijos žanro kūrinių – svarią dalį čia užima kamerinės muzikos programos, solistės atliekamos Lietuvoje ir svetur. E. Stundžiaitė yra choro „Bel Canto“ vokalo konsultantė ir turi įsteigusi savo vokalo studiją.
VDU kamerinis orkestras, įkurtas 2011 m. Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje, yra vienintelis profesionalus kamerinis orkestras Kauno mieste. Kolektyvas suburtas ne tik siekiant plėsti klasikinės muzikos ir šiuolaikinių jos interpretacijų kultūrą laikinojoje sostinėje, bet ir tarptautiniu lygiu atstovauti Lietuvai, Kauno miestui ir universitetui, reprezentuoti juos užsienyje. Per palyginti trumpą gyvavimo laikotarpį orkestras jau surengė daugiau nei 200 koncertų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo pagrindiniuose Lietuvos festivaliuose, taip pat – „Euro-Mediterranean Youth Music Expo 2012“ festivalyje Kipro Respublikoje, debiutavo prestižiniame Šlėzvigo-Holšteino festivalyje Vokietijoje, surengė gastroles Jungtinėse Amerikos Valstijose ir pasirodė tarptautiniame kamerinės muzikos festivalyje „Salkhino Palace Camerata“ Sakartvele.
V. Lukočius – publikai puikiai iš muzikinių televizijos projektų pažįstamas dirigentas. Jis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, įgijęs čia net tris diplomus: pianisto solisto ir koncertmeisterio, orkestro dirigento ir menų licenciato. V. Lukočius trejus metus studijavo orkestrinį dirigavimą Jeano Sibeliaus akademijoje Helsinkyje. Universalus muzikas pelnė apdovanojimų ne viename prestižiniame konkurse, tobulinosi „Erasmus“ dirigentų meistriškumo kursuose, buvo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro dirigento asistentas, suomių kamerinio orkestro „Saimaa sinfonietta“ meno vadovas, už veiklą su šiuo kolektyvu pelnęs Saimos regiono fenomeno apdovanojimą.
Kas? Koncertas „Kvartetas laiko pabaigai“.
Kur? Zapyškio paminklinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.
Kada? Rugpjūčio 12 d. 17 val.
Kas? ŽOLINĖS ATLAIDAI PAŽAISLYJE.
Kur? Pažaislio vienuolyne.
Kada? Rugpjūčio 15 d. 15 val.
Kas? Koncertas „Ave Maria“.
Kur? Molėtų r. Dubingių Šv. Jurgio bažnyčioje.
Kada? Rugpjūčio 15 d. 16 val.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [16]
Nuorodos:
[1] https://kauno.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] javascript://;
[3] https://kauno.diena.lt/print/1135653
[4] https://kauno.diena.lt/raktazodziai/pazaislio-muzikos-festivalis-2023
[5] https://kauno.diena.lt/zymes/zoline-0
[6] https://kauno.diena.lt/zymes/zapyskis-2
[7] https://kauno.diena.lt/raktazodziai/sv-jono-krikstytojo-baznycia
[8] https://kauno.diena.lt/zymes/koncertas-3
[9] https://kauno.diena.lt/raktazodziai/kvartetas-laiko-pabaigai
[10] https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/pazaislio-festivalyje-i-dangu-pakylejanti-muzika-1135653?komentarai
[11] https://kauno.diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/pasijuto-lyg-vienoje-mocarto-orkestras-paverge-ziurovu-sirdis-1205169
[12] https://kauno.diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/pasijuto-lyg-vienoje-mocarto-orkestras-paverge-ziurovu-sirdis-1205169#comments
[13] https://kauno.diena.lt/naujienos/klaipeda/menas-ir-pramogos/isskirtiniame-renginyje-demesys-ne-tik-zmogui-1205120
[14] https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/zvaigzdes-ir-pramogos/montvydiene-savo-socialiniu-tinku-nepadariau-serialo-kai-verki-ir-save-filmuoji-1204677
[15] https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/zvaigzdes-ir-pramogos/montvydiene-savo-socialiniu-tinku-nepadariau-serialo-kai-verki-ir-save-filmuoji-1204677#comments
[16] https://kauno.diena.lt/galerijos
[17] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/kaledu-akimirkos-prie-kauno-egles-1205434
[18] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/senelio-kaledos-vizitas-kaune-1205433
[19] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/piemeneliu-misios-kauno-arkikatedroje-bazilikoje-1205392
[20] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/sventiniai-kuciu-pusryciai-vargstantiems-1205369
[21] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/surmulys-sventiniame-vilniuje-1205197
[22] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/prekybos-centruose-kaledine-karstine-1205118
[23] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/zalgirio-arenoje-kaledine-muge-1205114
[24] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/kaledu-seneliai-isriedejo-i-miesto-gatves-1205109
[25] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/globalios-lietuvos-apdovanojimai-2024-1205078
[26] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/eurolyga-kauno-zalgiris-vilerbano-asvel-1205073