Už šį teisės aktą antradienį balsavo 587 parlamentarai, 10 buvo prieš, 38 susilaikė, pranešė EP.

Aktas numato, kad iki 2030 metų Europos Sąjunga (ES) turėtų padvigubinti lustų gamybos apimtis iki 20 proc. visų pasaulyje pagaminamų puslaidininkių. Siekiant šio tikslo numatoma skirti 43 mlrd. eurų Bendrijos lėšų ir privačių investicijų.

EP patvirtintu planu su lustais susijusiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms bus skirta 3,3 mlrd. eurų, remiami projektai, didinantys ES tiekimo saugumą pritraukiant investicijų bei kuriant gamybos pajėgumus.

Taip pat bus sukurtas kompetencijos centrų tinklas, skirtas pritraukti naujų darbuotojų moksliniams tyrimams, projektavimui ir gamybai.

Briuselyje pernai vasarį šį Europos Komisijos planą pristačiusi eurokomisarė Margrethe Vestager (Margreta Vestager) teigė, jog Europa yra pajėgi kurti specifinius puslaidininkių komponentus, turi jų gamybai reikalingų medžiagų ir įrangos, gali atlikti tyrimus. Kaip vieną pavyzdžių ji nurodė Lietuvą.

Lietuvos daiktų interneto prietaisų gamybos grupei „Teltonika IoT Group“ ir Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutui sausį pasirašius 14 mln. eurų vertės sutartį dėl pasidalijimo puslaidininkių lustų technologijomis, šių komponentų gamybą įmonė tikisi pradėti po penkerių–šešerių metų, yra teigęs „Teltonikos“ įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys.

Taivane šiuo metu pagaminama maždaug pusė pelningiausių pasaulio mikroschemų. Šalies atstovai bendradarbiauti su Lietuva puslaidininkių technologijų srityje pažadėjo po to, kai Kinija, reaguodama į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje, pradėjo taikyti ekonominį spaudimą Lietuvos verslui.