Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu Vyriausybė apribojo 57-ių prekių grupių vežimą – patvirtintame nacionaliniame kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąraše daugiausiai yra gaminiai su mikroelektronikos ir puslaidininkių komponentais.

„Lietuva bent metams laiko apriboja dalies dvejopo naudojimo ar galimai dvejopo naudojimo prekių pervežimą per savo teritoriją. Turime duomenų (...) apie tai, kad šios prekės vykdamos iš Vakarų Europos į Centrinės Azijos šalis gali būti panaudotos karo lauke Ukrainoje. Mes savo teritorijos nenorime leisti tam naudoti ir dėl to įvedame tokius ribojimus“, – Vyriausybės posėdyje sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Kalbėdama su žurnalistais ministrė pabrėžė, kad nauja tvarka nėra sankcijos, o tik ribojimai. 

„Mes esame informavę Europos Komisiją. Europinis sprendimas būtų efektyviausias, kad per Latviją, Suomiją, Norvegiją tokios prekės paskui nevažiuotų. Paraleliai siekiame europinio sprendimo“, – teigė A. Armonaitė.

Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, priimdama nacionalinio lygio sprendimus, Lietuva rizikuoja, kad prekių judėjimas nebus sustabdytas, o jis vyks per šalia esančias valstybes. 

„Kaimynams nesiorganizuojant, save išimame iš valstybės, per kurią, galbūt, gali bandyti apeidinėti sankcijas, tačiau sankcijos vistiek gali būti apeinamos, nes prekės gali būti vežamos per kitas valstybes, kurios yra šalia mūsų“, – teigė ministras. 

Jis pabrėžė, kad dėl ribojimų vyko konsultacijos su Europos Komisija, buvo gauti patvirtinimai, kad Lietuva turi teisę įvesti ribojimus. 

Pasak G. Landsbergio, dėl ribojimų įvedimo buvo tariamasi ir su kaimyninėmis valstybėmis.

„Jie kol kas problemas kitaip vertina, galbūt neturi tokių indikacijų, nes mes turime labai ilgą sieną su Baltarusija, daug kirtimo taškų, daug mazgų, per kuriuo galima vežti. Mes esame visada pirmasis pasirinkimas vežti kažką į Rytus geležinkeliais ar keliais. Todėl mūsų kaimynai mato, kad viskas eina per Lietuvą ir jiems ramu“, – tvirtino G. Landsbergis.

A. Armonaitė tikisi, kad Lietuvos pavyzdžiu paseks kitos šalys.   

„Norime, kad Lietuvos teritorija nebūtų naudojama tokiems galimiems visokiems apėjimams ir tokiai šešėlinei prekybai. Dalis tokių prekių yra žinoma, jog gali atsidurti karo zonoje. Taigi ribojamas prekių sąrašas, kuris per Lietuvą sausuma bus ribojamas Dalis kokių detalių gali būti į skalbimo mašinas montuojamos, o dalis – ir į ginklus“, – kalbėjo ministrė. 

Pasak jos, yra įvairių duomenų, leidžiančių manyti, kad dalis prekių, kurios iš Vakarų Europos važiuoja per Lietuvą ir kurios skirtos Centrinės Azijos šalims, „išbyra Rusijoje“.

„Tai, kas deklaruojama išvykti į kai kurias Centrinės Azijos šalis, ten neatvyksta“, – pridūrė ministrė.  

A. Armonaitės teigimu, absoliuti dauguma įmonių, kurios įtariamos per Lietuvą gabenančios prekes, yra ne lietuviškos.

Teigiama, kad Europos Sąjungai įvedus sankcijas ir uždraudus aukštųjų technologijų, strateginių prekių eksportą į Rusiją ir Baltarusiją, Rusijos karinė pramonė pradėjo naudoti kasdienybėje naudojamų elektronikos įrenginių detales, tokias kaip mikroschemos ar puslaidininkiai.

Šias prekes bus draudžiama išvežti per Lietuvos sieną su Rusija ir Baltarusija.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais monitorių ir projektorių eksportas į Kirgiziją išaugo 3684 proc., į Kazachstaną – 753 proc., o automatinio duomenų apdorojimo mašinų eksportas į Sakartvelą – 1882 proc.

Lietuvos banko skaičiavimais, pernai, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis. Manoma, kad reeksportu maskuojamas sankcionuotų prekių įvežimas į Rusiją.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė, kad yra aiškių požymių, jog sankcijų apėjimui ir draudžiamų prekių gabenimui į Rusiją naudojamos kai kurios Centrinės Azijos šalys.

Pasaulio žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad Lietuva yra viena iš šalių, kurios gali būti naudojamos sankcijų apėjimo schemose.

Lietuvos muitinė nuo liepos 3 dienos iš vežėjų reikalaus gamintojų deklaracijų su patvirtinimu, jog jam žinomas jo eksportuojamų ar reeksportuojamų prekių pardavėjas ir pirkėjas trečiojoje šalyje, taip pat kad jos bus tranzitu gabenamos per Baltarusiją ar Rusiją, kad šiose šalyse jos nebus perparduodamos ar perkraunamos, ir kas jų galutinis naudotojas trečiojoje šalyje.

Muitinės departamentas nuo birželio 5-osios taiko sugriežtintą patikrą užkardant galimą sankcijų apėjimą ir prekių patekimą į Rusiją – vežėjai privalo pateikti tai įrodančius dokumentus.