Priskirdami K. Micotakiui ir jo „Naujosios demokratijos“ partijai nuopelnus dėl ekonominio stabilumo buvusioje didelėje Europos Sąjungos skolininkėje, rinkėjai sekmadienį suteikė konservatoriams didžiausią persvarą per beveik 50 metų.

Suskaičiavus beveik visus balsus buvo paskelbta, kad „Naujoji demokratija“ gavo daugiau kaip 40,5 proc. balsų ir gerokai lenkia kairiųjų „Syriza“, vadovaujamą ekspremjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) ir surinkusią mažiau nei 18 proc. balsų.

K. Micotakiui, kuris turės 158 iš 300 vietų parlamente, prezidentė Katerina Sakelaropulu (Katerina Sakellaropoulou) pirmadienį oficialiai paves užduotį suformuoti vyriausybę.

Girdamas stiprų mandatą K. Micotakis sakė, kad bus sparčiai vykdomos didelės reformos, ir pridūrė turintis ambicingų tikslų ateinantiems ketveriems metams valdžioje, galinčių, pasak jo, transformuoti Graikiją.

Tarp jo pažadų – skirti pinigų Graikijos visuomenės sveikatos sistemai, kurią visapusiškai išvargino COVID-19 pandemija, ir pagerinti geležinkelių saugumą po to, kai vasario mėnesį susidūrus traukiniams žuvo 57 žmonės. Tai buvo didžiausia Graikijos geležinkelių katastrofa.

55 metų buvęs Jungtinių Valstijų konsultacinių paslaugų milžinės „McKinsey“ konsultantas ir Harvardo universiteto absolventas sekmadienį teigė, kad nuolat stengėsi tobulėti ir mokytis iš savo klaidų.

K. Micotakis, kuris ES šalį išvedė iš pandemijos ir sugrąžino jai spartų augimą, gegužės 21-ąją jau buvo pasiekęs triuškinamą pergalę rinkimuose.

Tačiau jam pritrūko penkių vietų parlamente, kad būtų galima suformuoti vienos partijos vyriausybę, ir jis atsisakė bandyti sudaryti koaliciją, taip priversdamas 9,8 mln. graikų rinkėjų grįžti prie balsadėžių.

Rizika pasiteisino – jo „Naujoji demokratija“ dar labiau sustiprino savo pozicijas, o jos artimiausia varžovė, buvusio premjero A. Cipro kairioji partija „Syriza“, prarado dešimtis tūkstančių rinkėjų, palyginti su vos prieš mėnesį vykusiu balsavimu.

A. Cipras, pripažindamas rimtą politinį pralaimėjimą, sakė, kad savo politinį likimą palieka „Syriza“ narių sprendimui.

Daugeliui graikų A. Cipras – tai ministras pirmininkas, dėl kurio Graikija vos neiškrito iš euro zonos ir kuris atsisakė pažado panaikinti griežtą taupymą, kad pasirašytų šaliai dar skausmingesnes finansinio gelbėjimo sąlygas.

Centristų siaubui, stiprų posūkį į dešinę lydėjo ir kraštutinių dešiniųjų sugrįžimas į parlamentą.

„Į parlamentą pateks fašistai,.. tai visiškai nuodinga aplinka“, – televizijai „Skai TV“ teigė vienas „Syriza“ lyderių Kostas Zachariadis (Costas Zachariades).

Naujas ministrų kabinetas

Tikimasi, kad išrinktasis premjeras artimiausiomis dienomis pristatys savo ministrų kabinetą, nors pavardės jau sklandė dar prieš sekmadienį suskaičiuojant paskutinius balsus.

Naujojoje vyriausybėje užsienio reikalų ministru siūloma paskirti K. Micotakio patikimą problemų sprendėją Giorgą Gerapetritį (Giorgos Gerapetritis).

Konstitucinės teisės profesorius G. Gerapetritis kovo mėnesį buvo pasitelktas spręsti traukinio tragedijos ir praėjusiais metais premjero kanceliarijoje kilusio telefoninių pokalbių pasiklausymo skandalo klausimus.

Tikimasi, kad buvęs užsienio reikalų ministras Nikas Dendijas (Nikos Dendias), nuosaikių pažiūrų politikas, pereis į Gynybos ministeriją.

Skelbiama, kad naujuoju finansų ministru taps Kostis Chacidakis (Costis Hatzidakis), santūrus politikos veteranas, anksčiau dirbęs Plėtros, Darbo ir Transporto ministerijose.

Akivaizdi grėsmė

K. Micotakis, kuris pirmą kartą ministru pirmininku tapo 2019 metais, pažadėjo, kad ekonominis stabilumas taps jo naujos kadencijos bruožu.

Jis pažadėjo nedidinti mokesčių ir kurti daugiau darbo vietų valstybinės sveikatos priežiūros srityje po to, kai pandemijos metu skaudžiai išryškėjo slaugytojų ir gydytojų trūkumas.

Jis taip pat pasisakė už griežtą prieš imigraciją nukreiptą poziciją, per rinkimų kampaniją apeliuodamas į konservatyvius šalininkus.

Neseniai nuskendęs žmonių perpildytas traleris per kampaniją nebuvo minimas. Užtat į parlamentą pateko trys nedidelės nacionalistinės partijos, vykdančios prieš migraciją nukreiptą politiką ir bendrai surinkusios beveik 13 proc. balsų.

Vieną iš jų, „Spartiečiai“, remia kalinamas buvęs neonacių partijos „Auksinė aušra“ atstovas Ilijas Kasidiaris (Ilias Kasidiaris).

A. Cipras teigė, kad stipriausias per pastaruosius dešimtmečius Graikijos kraštutinių dešiniųjų partijų pasirodymas yra akivaizdi grėsmė demokratijai.

Antruose per mėnesį rinkimuose taip pat buvo jaučiamas rinkėjų nuovargis: jų aktyvumas nesiekė 53 proc., palyginti su daugiau nei 61 proc. gegužę.