Būtina plėstis

Kauno oro uostas žengia svarbų strateginį žingsnį – skelbiami tarptautiniai rangovų atrankos viešieji pirkimai keleivių terminalo ir šiaurinio perono plėtros projektams.

„Tie, kas Kaune yra keliavę, žino, kad tam tikru metu oro uostas braška per siūles. Tai oro uostui sukuria didelių iššūkių. Žinoma, galima ir pasidžiaugti, kad Kauno oro uostas yra vienas sparčiausiai atsigavusių regione ir aptarnautų keleivių skaičius yra didesnis, nei buvo prieš pandemiją“, – kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pasak ministro, jau dabar galima matyti oro uoste kylančius papildomus aviakomponijų angarus, kuriuose bus prižiūrimi orlaiviai. „Šiai dienai Kaunas yra ir techninės priežiūros ir aptarnavimo centras regione. Čia ne viena kompanija atlieka įvairius orlaivių remonto darbus. Šiame oro uoste orlaiviai gali būti išrenkami, remontuojami ar net dažomi. Džiugu, kad galima suteikti visas paslaugas vienoje vietoje, o verslas turi galimybių plėstis“, – teigė M. Skuodis.

Jis pažymėjo, kad Kauno oro uostas svarbus užtikrinant ir NATO partnerių susisiekimą. Praplėtus orlaivių stovėjimo aikštelę, atlikus papildomus darbus, kurie būtini specifinės technikos gabenimui, tai ženkliai prisidės ir prie karinės logistikos.

„Mūsų tikslas, kad galėtumėme aptarnauti kiek įmanoma daugiau keleivių, bet dar ir turėti tam tikrą rezervą. Kartu su oro uostais ieškome finansavimo ir karinio mobilumo didinimui. Iš biudžeto Kauno oro uosto terminalo plėtrai papildomų lėšų nėra numatyta, tačiau tai atsiperkantis projektas, duodantis grąžą, o oro uostų finansiniais rezultatais galima tik pasidžiaugti ir galima investuoti į tai, kas atsipirks“, – pridūrė susisiekimo ministras.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Dvigubai daugiau keleivių

Šių metų duomenys rodo, kad keleivių srautai Kauno oro uoste yra rekordiniai ir lenkia ankstesnes prognozes. Jei ši tendencija išliks, šiemet Kauno oro uostas aptarnaus daugiau nei 1,3 mln. keleivių, o tai gerokai viršija jo projektinius pajėgumus. Po rekonstrukcijos keleivių skaičius tik augs.

Investicijos leis Kauno oro uoste išplėsti keleivių aptarnavimą nuo milijono keleivių per metus iki dviejų.

„Šia plėtra mes įgyvendinsime vieną iš organizacijos strateginių tikslų – per metus visuose Lietuvos oro uostuose aptarnauti 10 mln. keleivių. Globaliai aviacijos industrijoje oro bendrovės auga sparčiau nei oro uostai, tad tarp uostų vyksta nuolatinė konkurencija. Plėtra užtikrins tvarų oro uosto augimą. Šiuo metu tam tikromis pikinėmis valandomis Kauno oro uostas susiduria ir su operaciniais iššūkiais, kai esamo terminalo nepakanka. Investicijos leis Kauno oro uoste išplėsti keleivių aptarnavimą nuo milijono keleivių per metus iki dviejų. Dabar Kaune vienu metu oro uostas pajėgus aptarnauti keturis orlaivius, po rekonstrukcijos bus galima šešis“, – dėstė laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas.

„2025-ais metais, įgyvendinus minėtus plėtros darbus, bus žymimas esminis lūžis visų oro uostų sistemoje, nes tada visi Lietuvos oro uostai bus pajėgūs aptarnauti dvigubai daugiau keleivių, kas sudarys daugiau nei 10 mln. keleivių per metus. Kauno oro uoste pajėgumai bus išplėsti nuo milijono iki dviejų“, – antrino M. Skuodis.

Marius Skuodis. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Techninis aptarnavimas

Pokyčiai leis išplėsti ne tik keleivių aptarnavimo pajėgumus, bet padės auginti ir lėktuvų techninės priežiūros paslaugų apimtis, nes Kauno oro uostas yra vienas iš svarbių orlaivių remonto ir techninio aptarnavimo centrų Baltijos šalių regione. Šis projektas vyks lygiagrečiai su keleivių terminalo plėtros projektu.

„Šiaurinio perono plėtra leis padidinti orlaivių parkavimo skaičių nuo 30 iki 45, tad vietų daugėja 50 proc. Šis peronas svarbus ne tik oro uosto operacijoms, bet ir strateginiams investuotojams, kurie jau čia veikia, bet nori plėstis. Mes nuolat siekiame pritraukti tiek krovininių orlaivių, tiek ir aptarnavimo centrų operatorių, todėl išplėtus orlaivių laikymo aikštelę, pritraukti investicijų bus patogiau“, – teigė A. Stikliūnas.

Kaip viskas atrodys?

Plečiant keleivių pralaidumo pajėgumus, bendras keleivių terminalo plotas Kauno oro uoste turėtų išaugti apie 4,3 tūkst. kv. m. Vykstant rekonstrukcijos darbams, Kauno oro uostas veiks įprastai, o tai padės toliau išlaikyti sparčius aviacijos rodiklių augimo tempus.

Projekte numatyta, kad atliekant rekonstrukcijos darbus bus išardyti rytinis ir vakarinis oro uosto fasadai bei iš šonų pristatyti du nauji priestatai. Bus išplėstos bagažo atsiėmimo zonos, Šengeno ir trečiųjų šalių piliečių atvykimo zonos, erdvės keleiviams. Suplanuota ir technologinė modernizacija, inovacijų diegimas.

„Didelis fokusas rekonstruojant terminalą dedamas į technologinę pažangą, procesų automatizavimą pasų patikroje ar sprogmenų aptikimo sistemose. Bus ženkliai pralaidesnė keleivių saugumo patikros zona, tai leis tinkamai aptarnauti didesnį keleivių skaičių. Įgyvendinus pokyčius pagreitės ir bagažo atidavimas“, – kalbėjo Lietuvos oro uostų plėtros departamento vadovas Arnas Dūmanas.

Jis teigė, kad buvo darytas atskiras planas komercinių zonų vystymui. Keleivių terminalas bus plečiamas į šonus, tad bus pertvarkytos komercinės zonos, kurios leis erdves išnaudoti dar racionaliau.

„Tai atlieps ir dar vieną mūsų keliamą tikslą – didinti ne iš aviacinių paslaugų gaunamas pajamas“, – pridūrė oro uosto specialistas.

Numatoma, kad keleivių terminalo ir perono plėtos projektai turėtų būti baigti 2025 m., kaip ir naujojo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo statybų ir įrengimo darbai. Šie žingsniai apčiuopiamai pagerins Lietuvos oro uostų tinklo galimybes – užtikrins didesnį aviacinių paslaugų efektyvumą ir didins oro uostų pajamas iš aviacinės bei neaviacinės veiklos.