Seimo skirtą apdovanojimą Ukrainos parlamento vadovui įteikusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad rusiškas totalitarizmas turi būti panaikintas, o Ukraina šiuo metu yra šios kovos priešakyje.

„Rusiškas totalitarizmas, tokia pat neapykantos ideologija kaip ir fašizmas ar nacizmas, yra nesuderinamas su civilizuoto bendrabūvio ir tarptautinio saugumo normomis, todėl privalo būti panaikintas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Priminė pergalę prieš imperiją Oršos mūšyje

Prieš ceremoniją parlamento vadovė pakvietė parlamentarus tylos minute pagerbti žuvusius Ukrainos vaikus. Ketvirtadienį, minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, per Rusijos surengtą oro ataką Kyjive žuvo trys žmonės, tarp jų – devynerių metų mergaitė.

Savo kalboje per R. Stefančuko apdovanojimo teikimo ceremoniją V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad kovos su totalitarizmu avangarde dabar yra Ukraina, o Lietuva įsipareigoja palaikyti ukrainiečius tiek, kiek reikės, ir dėti visas pastangas, kad ir tarptautinės bendruomenės palaikymas nesilpnėtų.

Kalbėdama apie A. Stulginskio žvaigždės laureatą R. Stefančuką, parlamento vadovė teigė, kad jis yra vienas charizmatiškiausių Ukrainos lyderių, asmenine lyderyste, drąsa ir pavyzdžiu milijonus savo tautiečių įkvepiantis priešintis imperinei agresijai.

Jo pastangos telkti demokratinio pasaulio parlamentinę bendruomenę už tėvynės laisvę yra išskirtinės.

„Jo pastangos telkti demokratinio pasaulio parlamentinę bendruomenę už tėvynės laisvę yra išskirtinės“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji prisiminė, kaip R. Stefančuko kvietimu su Latvijos ir Estijos kolegomis lankėsi Aukščiausioje Radoje praėjus mėnesiui nuo vasario 24-osios, karo pradžios.

„Nepaisydami to, kad agresoriaus tankai buvo priartėję prie sostinės Kyjivo, Ukrainos parlamentarai rinkosi į posėdį, priėmė būtinus sprendimus ir parodė visam demokratiniam pasauliui, kaip privalo veikti demokratiškai išrinktas parlamentas net nuožmiausios agresijos sąlygomis“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat priminė, kad Lietuvos ir Ukrainos bendros pastangos atsispirti imperinei Maskvos agresijai skaičiuoja ne vieną šimtmetį.

„Kyjivo Pečorų lauroje palaidotas Konstantinas Ostrogiškis, kuris daugiau kaip prieš penkis šimtus metų vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei Oršos mūšyje, kai visi kartu nugalėjome triskart didesnę Moskovijos kariuomenę“, – sakė parlamento vadovė.

V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Oršos mūšis svarba nenusileidžia Žalgirio kautynėms ir yra „svarbi istorinė jungtis, siejanti Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą ir Gudiją – šalis, kurių šviesiausi žmonės dabar ne tik patiria ypatingą dvasinę bendrystę, karą išgyvena kaip didžiulę asmeninę tragediją, bet ir jaučia priklausą europietiškai civilizacijai“.

Įvardijo lyderiu, įkvepiančiu ukrainiečius kovai

Seimo vicepirmininkas, A. Stulginskio apdovanojimo komisijos narys Paulius Saudargas R. Stefančuką įvardijo vienu lyderių, kurie įkvepia Ukrainą kovai, o tarptautinės bendruomenės yra vertinamas kaip Ukrainos euroatlantinės integracijos pamatinis akmuo.

„Ukrainos parlamento pirmininką nuo pirmųjų karo dienų matėme kaip vieną iš valstybės lyderių, esančių kovos už Ukrainos laisvę priešakyje. Tai politikas, kuris savo asmenine lyderyste, drąsa ir pavyzdžiu įkvepia ukrainiečius kovoti“, – kalbėjo P. Saudargas.

Jis pabrėžė kad kaip Aukščiausiosios Rados pirmininkas užtikrina, kad parlamento darbas vyktų net ir karo sąlygomis, o „Kyjive krentant raketoms bei dronams būtų priimami būtini šaliai sprendimai ir reformos“.

Seimo vicepirmininkas savo kalboje išskyrė R. Stefančuko vaidmenį palaikant Ukrainos eurointegracinę kryptį, pastangas telkti tarptautinės bendruomenės paramą.

„Rusijos pradėtas karas tik dar labiau sustiprino Ukrainos žmonių euroatlantines ambicijas. Neginčijamas ir R. Stefančuko atsidavimas šios ambicijos įgyvendinimui“, – kalbėjo P. Saudargas.

Anot jo, Ukrainos parlamento vadovas ne kartą kreipėsi į demokratinių šalių parlamentus, taip pat į Europos Parlamentą, NATO Parlamentinę Asamblėją, ragindamas suteikti Ukrainai šalies kandidatės į Europos Sąjungą statusą, aktyviau ir rezultatyviau tartis dėl Ukrainos narystės NATO perspektyvos.

„Kaip ir jūs, viliamės, kad Vilniuje vyksiantis NATO valstybių vadovų susitikimas pagaliau aiškiai apibrėš Ukrainos narystės Aljanse laiko rėmus“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Laureatų kol kas – keturi

Šiemet A. Stulginskio žvaigžde apdovanoti Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas R. Stefančukas ir buvęs parlamento vadovas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras Česlovas Juršėnas. Č. Juršėnui apdovanojimas buvo įteiktas gegužės 18 dieną.

Apdovanojimas paprastai teikiamas gegužės 15-ąją, kai 1920 metais Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę paskelbė Lietuvos Respublika, arba artimiausiame posėdyje. R. Stefančukui apdovanojimui įteikti sušauktas nenumatytas Seimo posėdis.

A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimas skiriamas už indėlį puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas. Seimo 2020 metais įsteigtu apdovanojimu pagerbiama Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybė.

Anksčiau apdovanojimą yra gavę kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir JAV senatorius Richardas Josephas Durbinas (Ričardas Džozefas Derbinas).