„Nuo 2014 metų, kai buvo pradėtos rengti Supertaurės rungtynės, tapome pirmuoju klubu, kuris laimėjo visus titulus Lietuvoje. Trejus metus iš eilės čempionato finale žaidėme su trimis skirtingomis komandomis – Alytaus, Kauno bei Klaipėdos – ir visas jas nugalėjome. Esam be galo laimingi, nes titulą apginti visada yra sunkiau, negu jį iškovoti“, – džiaugėsi „Šviesos“ treneris Žygimantas Sinkevičius.

Lietuvos rankinio lygos finalo serijoje „Šviesa“ 3:1 pranoko reguliariojo sezono nugalėtoją Klaipėdos „Dragūną“. Lemiamomis tapusiose ketvirtose finalo serijos rungtynėse prireikė pratęsimo.

Svečiuose žaidęs „Dragūnas“ geriau pradėjo rungtynes ir pirmame kėlinyje susikrovė šešių įvarčių persvarą 15:9. Prieš pertrauką vilniečiai sumažino atsilikimą 13:16. Prasidėjus antram kėliniui komandos apsikeitė įvarčiais, tačiau vėliau „Dragūnas“ krito į duobę ir daugiau negu dešimt minučių nepelnė įvarčio. Iki antro kėlinio pabaigos likus keturioms minutėms, „Šviesa“ persvėrė rezultatą 24:23. Netrukus varžovų metimą atrėmęs vartininkas Edmundas Pelėda nuo savo vartų pelnė įvartį į tuščius vartus ir šeimininkų persvara siekė du įvarčius 25:23. Tačiau klaipėdiečiai nepasidavė – Gytis Šmantauskas tolimu metimu sušvelnino skirtumą, o Mykolas Lapiniauskas ataka iš krašto paskutinę antro kėlinio akimirką išlygino rezultatą 25:25 ir išplėšė pratęsimą.

Sausakimšos „Sostinės tauro“ salės palaikomi „Šviesos“ rankininkai pratęsimo metu sužaidė užtikrinčiau ir iškovojo pergalę 32:29. Pirmas serijos rungtynes sostinės komanda laimėjo uostamiestyje 35:34, antrose nugalėjo savo aikštelėje 30:21, trečiose rungtynėse stipresnis buvo namuose žaidęs „Dragūnas“ 30:25.

Naudingiausiu finalo serijos rankininku išrinktas „Šviesos“ vartininkas E. Pelėda.

Auksą lėmusiose rungtynėse nugalėtojams po 6 įvarčius pelnė Tadas Rasakevičius ir Karolis Bliuvas, 4 įvarčius įmetė Mantas Urvikis. „Dragūno“ komandą į priekį vedė 11 įvarčių surinkęs G. Šmantauskas, po 5 įvarčius įmetė M. Lapiniauskas ir Laurynas Simonavičius.

„Šias rungtynes mums būtinai reikėjo laimėti, jeigu nenorėjome palūžti psichologiškai. Nes esant rezultatui 2:2 būtų reikėję važiuoti į Klaipėdą, o to labai nenorėjome. Nors supratome rungtynių svarbą, pradžioje buvome nepanašūs į save. Rūbinėje pakalbėjome, kad arba pradedam žaisti, arba šeštadienį važiuojam į Klaipėdą, – komentavo „Šviesos“ treneris. – Po pertraukos buvo visiškai kitoks žaidimas, kitas žaidėjų užsivedimas ir kitas noras kovoti. Buvo sunku pasivyti varžovus, bet žaidėjai krito kovodami dėl kiekvieno kamuolio, griuvo gynyboje blokuodami metimus, sėkmingu žaidimu komandą užvedė vartininkas. Pratęsime pergalę iškovojome žaidėjų valios dėka, nes fizinių jėgų jau nebuvo likę. Šį sezoną turėjome kaip niekad daug pratęsimų patirties ir ji mums padėjo. Lemiamu momentu labiausiai padėjo aštuntu žaidėju tapę mūsų triukšmingi sirgaliai.“

Trečią kartą Lietuvos čempione tapusi „Šviesa“ pagal titulus atsilieka tik nuo 17 kartų auksą iškovojusio Kauno „Granito“ ir 9 kartus čempionatą laimėjusio „Dragūno“.

„Bandėm palaužti varžovą dar pirmame kėlinyje, tačiau iki galo to nepavyko padaryti. „Šviesa“ yra labai patyrusi komanda ir sugebėjo atsitiesti. Patirtis sporte yra labai svarbu. Varžovai pripratę žaisti tokias rungtynes, mūsų jaunai komandai to dar trūksta. Sveikinam „Šviesos“ komandą, šį sezoną laimėjusią visus titulus. Laimi geriausi, – teigė „Dragūno“ treneris Gintaras Cibulskis. – Jeigu būtume nugalėję Vilniuje, esu įsitikinęs, kad namuose būtume tapę čempionais. Viskas galėjo pakrypti kitaip, bet sportas ir yra tuo žavus bei įdomus, kad nieko negali prognozuoti. Džiaugiamės sidabro medaliais, nes žengėme žingsnelį į priekį, lyginant su praėjusiais sezonais. Aišku, norėjosi daugiau, bet sidabras irgi yra gerai. Jo už dyką niekas neduoda.“

Bronzos medalius jau anksčiau iškovojo Kauno „Granitas-Karys“, kuris mažajame finale po atkaklios kovos laimėjo seriją 2:1 prieš Alytaus „Varsą-Stronglasą“.