„Įstatymas įsigalioja gegužės 1 dieną. Nuo gegužės 2 dienos gyventojai, fiziniai, juridiniai asmenys ir savivaldybės turi teisę teikti prašymus dėl viešųjų objektų šalinimo, pakeitimo“, – praėjusią savaitę Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėja Asta Aranauskienė.

Anot jos, savivaldybės ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui turės pateikti informaciją apie jos teritorijose esančius viešuosius objektus, galimai pažeidžiančių šį draudimą.

Seimas gruodį priėmė įstatymą, kuriuo Lietuva uždraudė viešuosiuose objektuose propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Pagal įsigaliosiantį įstatymą, šis draudimas bus taikomas bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant asmenis, simbolius, informaciją, propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atliks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras ir savivaldybių institucijos.

Prieš tai savo vertinimą turės pateikti Seimo sudaryta tarpinstitucinė komisija, kurioje dirbs devyni nariai, deleguoti iš įvairių institucijų ir organizacijų. Šios komisijos sudėtį turės patvirtinti Seimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, organizuosiančio jos darbą, teikimu.

Centro generalinis direktorius, gavęs šios tarpinstitucinės komisijos išvadą, sprendimą dėl viešojo objekto turės priimti ne vėliau kaip penkias darbo dienas. Sprendimas pašalinti tokį objektą turės būti įvykdytas ne vėliau kaip per tris mėnesius.