Vilniaus apygardos teismas prieš metus išteisino kaltinamuosius didelio atgarsio sulaukusioje „MG grupės“ politinės korupcijos byloje, kurioje kaltinimai dėl papirkimų ir prekybos poveikiu buvo pareikšti buvusiam koncerno viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.

Kyšininkavimu byloje buvo kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs šios partijos narys Šarūnas Gustainis ir parlamentaras, Darbo frakcijos narys Vytautas Gapšys. Eksliberalas Gintaras Steponavičius buvo kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Teismas taip pat išteisino kaip juridinius asmenis kaltintus „MG grupę“, anksčiau besivadinusią „MG Baltic“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją.

EBPO ekspertų vertinime nurodoma, jog „Masiulio/MG Baltic Group byloje tapo aišku, kad įrodymo standartas su korupcija susijusiose bylose išlieka iššūkiu, kuris gali apsunkinti efektyvų baudžiamąjį persekiojimą ir bendrą Lietuvos progresą kovojant su korupcija“.

Organizacijos vertinimu, problema „toli gražu nėra išspręsta“, nes skiriasi Lietuvos institucijų požiūris į šią situaciją bei jos įtaką reikšmingoms byloms.

Kaltinamuosius išteisinęs Vilniaus apygardos teismas nusprendė, jog surinktų įrodymų nepakanka įrodyti, jog E. Masiulis paėmė pinigus už veikimą „MG grupės“ interesais.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2016 metų gegužės 10 dieną R. Kurlianskio perduoti pinigai E. Masiuliui yra paskola, o alkoholio butelis – dovana, bet ne kyšis.

EBPO pažymi, kad Lietuvos institucijų pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė.

Lietuvos institucijos pažymėjo, kad griežtas įrodymų vertinimas teismuose, drauge su sunkumais įrodinėjant tyčią, trukdė sėkmingam baudžiamajam persekiojimui.

„Viena vertus, Lietuvos institucijos pažymėjo, kad griežtas įrodymų vertinimas teismuose, drauge su sunkumais įrodinėjant tyčią, trukdė sėkmingam baudžiamajam persekiojimui. (...) Kita vertus, kita sprendimų priėmėjų grupė laikėsi nuomonės, jog baudžiamasis įstatymas ir procedūra, kaip ir teismų praktika dėl įrodinėjimo, yra nuoseklūs ir geri tokie, kokie yra“, – teigiama EBPO ataskaitoje.

„Be to, jie vertino, jog pastarieji baudžiamojo persekiojimo korupcijos bylose sunkumai buvo nulemti detalus ir nešališko aplinkybių tyrimo byloje bei atitiko įstatymą“, – priduriama joje.

Vis dėlto problema, pasak ataskaitos, išlieka, ir paveikia „nedidelę, tačiau svarbią tyrimų dalį“.

EBPO teigimu, Lietuva galėtų apsvarstyti galimybę atlikti esamos teismų praktikos analizę ir nustatyti, su kokiais sunkumais susiduria teisėsaugos institucijos.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos teismai turi plačią diskreciją formuojant standartus įrodymams per savo praktiką. Taip pat siūloma rengti teisėjų mokymus apie proporcingas sankcijas už su korupcija susijusius nusikaltimus.

EBPO vertinimu, efektyvesniam baudimui už korupcinius nusikaltimus trukdo ir galiojantys Baudžiamojo kodekso ribojimai, kad už vieną nusikaltimą gali būti skiriama tik vienos rūšies bausmė. Tai lemia, jog nuosprendžiuose dėl korupcijos negali būti derinamas laisvės atėmimas ir baudos.

„Teismas turi pasirinkti vieną iš dviejų sankcijų rūšių, net ir tuo atveju, kai laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas“, – rašoma ataskaitoje.

Taip pat pastebima, jog tais „nedaugeliu atvejų“, kai skiriamos baudos, jos būna gerokai mažesnės už vidurkį, „kas kelia susirūpinimą dėl veiksmingo, proporcingo ir atgrasančio sankcijų vykdymo“.