„Civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas. Perkančioji organizacija reagentų pirkime buvo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, o ne ministerija. Ministerija finansinės žalos nepatyrė“, – aiškino R. Lideika.

Anot jo, byloje nėra fiksuotų aiškių įrodymų, jog COVID-19 reagentų pirkimo sandoriu, jo kainodara domėjosi Vyriausybės atstovai.

R. Lideika akcentavo, kad COVID-19 reagentų pirkimo sandoris, iš kurio Š. Narbutas uždirbo per 300 tūkst. eurų, yra civilinių teisinių santykių išraiška.

„Šioje byloje nepagrįstai kriminalizuojamas civilinis teisinis sandoris. (...) Nėra šioje byloje nusikaltimų, čia yra civiliniai teisiniai santykiai“, – dėstė advokatas.

Advokatas Raimundas Lideika ir Šarūnas Narbutas/L.Balandžio/BNS nuotr.

R. Lideika aiškino manantis, kad valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras G. Jasaitis esą vis dar vadovaujasi sovietmečiu baudžiamajame procese vyravusiu požiūriu į užsidirbti siekiančius asmenis. Advokatas svarstė, jog prokuroras apie tokius asmenis tebegalvoja kaip apie spekuliantus, kurių veikla sovietmečiu buvo kriminalizuojama.

Teisininkas pažymėjo, kad Š. Narbutas, tarpininkaudamas, Lietuvai siekiant įsigyti COVID-19 reagentų, nusikaltimo nepadarė, jis, pasak advokato, siekė, jog Lietuva pandemijos metu kuo greičiau gautų reikalingų medicinos priemonių, siekiant gelbėti žmonių gyvybes.

„Žmogus už tai gavo baudžiamąją bylą. Aš prašau teismo išsklaidyti šitą miglą. Žmogus per daug uždirbo? Prokuratūra piktinasi, kad verslininkas uždirbo 303 tūkstančius eurų“, – prokuratūros kaltinimais stebėjosi R. Lideika.

Advokatas pranešė teismui prašantis visiškai išteisinti Š. Narbutą dėl kaltinimų sukčiavimu ir piktnaudžiavimu, o SAM ieškinį atmesti.

Ikiteisminį tyrimą lygino su inkvizicija

Pats Š. Narbutas baigiamojoje kalboje tvirtino, kad jam metami kaltinami yra nepagrįsti. Kaltinamasis kartojo jo advokato R. Lideikos mintis, jog esą byloje minimas sandoris yra civilinių teisinių santykių išraiška, o ne nusikaltimas.

„Teisine prasme ši byla pastatyta ant molinių kojų. (...) Ir arkliui aišku, kas yra baudžiamoji teisė. Visiems liudytojams viskas buvo aišku, išskyrus vieną liudytoją. Čia nusikaltimo nėra“, – komentavo jis.

Š. Narbutas piktinosi teisėsaugos veiksmais ikiteisminio tyrimo metu. Anot kaltinamojo, jis ikiteisminio tyrimo metu negalėjo reaguoti, komentuoti apie jį teisėsaugos paviešintos informacijos, kuri buvo aptarinėjama žiniasklaidoje.

„Ikiteisminis tyrimas yra inkvizicinis procesas, tai taip ir jaučiausi – kaip inkviziciniame procese. (...) Faktiškai aš buvau kankinamas procesu“, – dėstė jis.

Š. Narbutas teigė pastebėjęs, kad paskelbus apie ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, viešojoje erdvėje apie šią istoriją nesibodėjo kalbėti ir Seimo nariai, pavyzdžiui, konservatoriai Aistė Gedvilienė, Laurynas Kasčiūnas. Kaltinamasis atkreipė dėmesį, kad būtent A. Gedvilienės citata apie „puotą maro metu“ esą naudojosi prokuroras baigiamojoje kalboje.

„Šita frazė „puota maro metu“ taip patiko prokurorui, kuris ją panaudojo ir baigiamojoje kalboje. Kai turime didžiausios valdančiosios partijos atstovės teiginius, frazes, tokias pat frazes turime ir iš prokuroro, tai ar čia viskas normalu?“ – stebėjosi Š. Narbutas. 

Šarūnas Narbutas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jis teisme rodė skaidres, kuriose žiniasklaidoje buvo fiksuoti prezidento Gitano Nausėdos pareiškimais apie ikiteisminį tyrimą dėl COVID-19 reagentų pirkimo.

„G. Nausėda įvardina mane kaip marodierių, ragina kovoti. (...), STT ir prokuratūra vykdo šalies vadovo nurodymą su manimi kovoti“, – kalbėjo Š. Narbutas.

Prašo skirti 75 tūkst. eurų baudą, priteisti virš 300 tūkst. eurų

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras G. Jasaitis siūlo teismui pripažinti Š. Narbutą kaltu dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo COVID-19 reagentų pirkimo byloje skirti jam 75 tūkst. eurų baudą, priteisti iš jo SAM 303,4 tūkst. eurų.

Primename, kad teisėsauga anksčiau skelbė surinkusi duomenis, kad 2020 m. kovą-liepą Š. Narbutas, kaip įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas, ekspertas, gavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų pirkimo Vyriausybės vardu.

Bylos duomenimis, Š. Narbutas derėjosi su užsienio bendrovės atstovu dėl COVID-19 testų įsigijimo kainos, tąkart susiderėta dėl daugiau nei 300 tūkst. reagentų nusipirkimo. Teisėsaugos vertinimu, sutarus, kad vieno COVID-19 testo kaina bus 17 eurų, 1 euras minėtoje sumoje buvo numatytas Š. Narbutui kaip atlygis už tarpininkavimas.

Vyriausybei neatstovavo

Advokatas R. Lideika teismui teigė, kad kaltinimai jo klientui nepagrįsti.

„Kaltinimas neatitinka įstatymų reikalavimų, jis grindžiamas prieštaringais teiginiais – asmuo negali tu pačiu metu būti ir Vyriausybės atstovu, ir nepriklausomu ekspertu“, – sakė advokatas.

Pasak R. Lideikos, jo klientas nedavė jokios valinės išraiškos būti Vyriausybės atstovu, negalėjo veikti kaip Vyriausybės atstovas pats to nežinodamas, tai neįmanoma net pagal bendruosius atstovavimo principus.

„Š. Narbutas neatliko valdžios atstovo funkcijų, neturėjo jokių administracinių įgaliojimų, nedirbo ir nėjo jokių pareigų jokioje Lietuvos Respublikos institucijoje ir jokioje kitos valstybės institucijoje“, – teisme kalbėjo teisininkas.

Bet to, anot R. Lideikos, pagal LR Vyriausybės įstatymo 22 str. įgaliojimą veikti Vyriausybės vardu suteikti gali tik premjeras, toks įgaliojimas turi būti priimamas Vyriausybės posėdyje.

„Klausimas dėl įgaliojimų suteikimui Š. Narbutui nebuvo svarstytas jokiame Vyriausybės posėdyje, dėl to nebuvo priimtas joks sprendimas ar potvarkis. Š. Narbutas nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Vyriausybe ar Vyriausybės kanceliarija“, – sakė kaltinamojo advokatas.

Jis priminė kaip liudytojais apklaustų ekspremjero S. Skvernelio, buvusio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio liudijimus teisme, jog egzistuoja nustatyta tvarka, kaip suteikiami Vyriausybės įgaliojimai.

„Ne, tikrai ne. Vyriausybės vardu niekas negali atstovauti. Vyriausybės vardu gali veikti tik Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė kažkokius įgaliojimus teikinėja kam nors ką nors daryti, tai padarome Vyriausybės posėdyje priimant nutarimą, gali būti potvarkiai įforminami, jeigu reikalingi kažkokie, bet tai paruošiama Kanceliarijos ir visi sprendimai arba yra potvarkis Ministro Pirmininko, arba Vyriausybės nutarimas, gali būti Vyriausybės potvarkis. Tai tik tokiais būdais suteikiami kokie nors įgaliojimai“, – duodamas parodymus teigė S. Skvernelis.

„Kauno diena“ jau anksčiau išsiaiškino [7], kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo turi turėti atitinkamus įgaliojimus veikti. Tai, kad Š. Narbutas nebuvo Vyriausybės darbuotojas, akivaizdu. Remiantis teisės ekspertais ir BK išsiaiškinta, kad Š. Narbutas neturėjo jokių įgaliojimų veikti Vyriausybės vardu.

Pasak Š. Narbuto, kaltinime klaidingai teigiama, kad jis buvo SAM pasitelktas nepriklausomas ekspertas, nes jis juo nebuvęs.

„Kaltinime nurodyta, kad Š. Narbutas veikė kaip nešališkas ekspertas. Tai klaidingas teiginys – jis nebuvo pasirašęs jokios sutarties su Vyriausybe ar jos kanceliarija“, –  sakė Š. Narbuto advokatas.

Visi teismo posėdžiuose iki šiol apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad Š. Narbutas neatstovavo Vyriausybei, nebuvo jų pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas.