„Mokymosi lygis labai skirtingas. Lietuvių – sunkiau sekasi, o matematika – per lengva. Ugdant šeimoje galime laviruoti. Mokykloje tai būtų labai didelė problema“, – namų mokymo pranašumą akcentavo vaiką namie ugdanti mama Silvija Pranauskė.

Trečiokas Augustinas pirmą klasę baigė kaip visi – mokykloje. Kardinalūs pokyčiai įvyko po mokslo metų per nuotolį.

„Buvo skaitymo sutrikimų ir jis nespėdavo sekti uždavinių. Labai jam būdavo sunku dalyvauti pamokose nuotoliu. Tai vis tolo ir prarado norą visiškai mokytis“, – apie per nuotolinį mokymą pastebėtus sunkumus pasakojo S. Pranauskė.

Žinodamas, kad su bendraklasiais nespės, berniukas visai negalėjo sėsti prie kompiuterio. Reikėjo ieškoti alternatyvų.

„Gyvename labiau gamtos gyvenimą ir suradome gamtos mokyklą. Kartkartėmis tenka ten nuvažiuoti“,– tęsė S. Pranauskė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kadangi pamokos vyksta nebūtinai namie, kartais ir bibliotekoje, kur pamokoms galima rasti įvairiausių priemonių ir turiningesnę aplinką, periodiškas važinėjimas į vieną Marijampolės rajono mokyklą ir vaikui, ir mamai tinka.

„Ten nuolat vyksta tikros pamokos. Kiekvieną mėnesį ten galime nuvažiuoti ir gyvai bendrauti“,  – teigiamus aspektus vardijo S. Pranauskė.

Patys koreguojame pamokas. Vieną dieną galime mokytis vien tik matematiką, kitą – tik lietuvių.

Vieną kartą per pusmetį už mokymąsi reikia atsiskaityti.

„Patys koreguojame pamokas. Vieną dieną galime mokytis vien tik matematiką, kitą – tik lietuvių“,  – toliau pranašumus vardijo S. Pranauskė.

Panevėžio miestas ir rajonas kol kas neturi nė vieno šeimoje priskirto ugdomo vaiko. Priežastys gali būti įvairios, nes iššūkių su pradinukais daug.

„Rizikų yra ne viena. Tiek su įvertinimu, socialiniu gyvenimu, visomis patirtimis vaikas tiek žinių ir patirčių neįgaus namuose, kaip įgauna mokyklose“, – savo nuomonę pabrėžė pradinukų mokytoja Vesta Uliackienė.

2020 m. Vyriausybės nutarimu leista vaikus ugdyti namie.

„Lietuvos teisės aktai nenusako, koks turi būti išsilavinimas. Kitos šalys tai nusako, kad reikalaujamas aukštasis išsilavinimas“, – pastebėjo Švietimo ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas.

Tėvus konsultuoja, mokomąją medžiagą parūpina, pasiekimus ir specializacijos užtikrinimą periodiškai vertina mokykla, su kuria sudaroma sutartis.

„Mokinių žinios tikrinamos du kartus per mokslo metus. Galima sakyti, kas pusmetį. Žinios turi būti įvertintos ne mažiau kaip patenkinamai“, – pažymėjo A. Puodžiukas.

Pasak atstovo, kadangi naujovėms švietimo sistemoje vos treti metai, ministerija neatlikusi jokių tyrimų apie namie mokomų vaikų rezultatus ar rizikas.