LTG atsparumo direktorius Edvinas Kerza, ketvirtadienį pranešęs apie išsiųstus įspėjimus BKT ir „Uosto vartams“ dėl  sutarčių nutraukimo įmonėms du kartus bandžius apeiti sankcijas, penktadienį BNS patikslino, kad kol kas sutartys  nenutraukiamos – bendrovės tik informuotos apie griežtą LTG politiką galimai neteisėtuose veiksmuose dalyvaujančių partnerių atžvilgiu.

Anot jo, LTG su BKT turi bent penkias sutartis. 

„Vien su BKT sutarčių mes priskaičiuojame kokias penkias-šešias – dabar tiksliai neįvardinsiu, bet aš nesifokusuočiau į jų nutraukimą, žinutę reikėtų tikslinti: LTG naujas procedūras įvesdami įsiveda ir naujus principus ir kai nustatomi nauji rizikos faktoriai, apie juos yra informuojami ir mūsų partneriai“, – BNS penktadienį sakė E. Kerza.

„Naujosios sankcijų politikos, ir vertybių principu, ir nulinės rizikos tolerancijos kriterijai įvedami, partnerius informuojame, kad labai jau griežtai tų kriterijų laikysimės“, – pridūrė jis.

Tuo metu I. Udovickis tikina, kad įmonė neturi sutarčių su LTG. 

„Deja, tai yra melagingas pranešimas, nėra jokios sutarties, nėra ko nutraukti“, – komentare BNS sakė I. Udovickis.

BKT buvo minima tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir partnerių tyrime kaip viena įmonių, dalyvaujančių per Lietuvą gabenat Baltarusijos bendrovės „Grodno Azot“ karbamidą – šiai įmonei, bet ne jos produkcijai, taikomos Europos Sąjungos sankcijos.

I. Udovickis sako, kad terminale buvo iškrautas bendrovės „LTG Cargo“ atvežtas karbamidas, o jį vežti į Klaipėdą leido muitinė.

„Reikia suprasti, kad karbamido istorijoje BKT net nebuvo krovinio gavėjas, terminalas tik iškrovė vagonus juos pristačius „LTG Cargo“ ir gavus atitinkamą muitinės leidimą. Jei „LTG Cargo“ patvirtino ir įvykdė šį vežimą, o muitinė jį leido – tai kokios pretenzijos gali būti terminalui, kuris net nebuvo krovinio gavėjas, krovinį gavo ekspeditorius?“ – komentare BNS teigė I. Udovickis.

Jis tikino, kad BKT Klaipėdos uoste vykdo tik su valstybės institucijomis suderintus darbus.

„Deja, dauguma komentatorių nesupranta, kaip įmonė dirba uoste – ji negali atlikti jokių krovos operacijų, negavusi atitinkamo valstybės priežiūros institucijų leidimo. Kiekvienam terminalo veiksmui visada yra atitinkamas leidimas, tokios yra procedūros. Negalima kaltinti įmonės dėl to, kad ji vykdo su valstybe suderintas procedūras“, – BNS teigė I. Udovickis.

BKT savininkas aiškino, kad teisėsauga bendrovei neturi jokių pretenzijų: „Nėra jokių Lietuvos teisėsaugos institucijų pretenzijų BKT atžvilgiu, tokia skleidžiama informacija taip pat yra melaginga“.

Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius Mantas Kaušilas vasario 23 dieną patvirtino, kad prokuratūrai ir muitinei atliekant ikiteisminį tyrimą dėl sankcijų apėjimo ir baltarusiškų trąšų kontrabandos į Lietuvą, be kitų įmonių, kratos atliktos ir Birių krovinių terminale, tačiau šios įmonės statuso tyrime nekomentavo. 

Pasak E. Kerzos, BKT bus prašoma oficialiai patvirtinti, kad ji nedalyvauja jokiuose neteisėtuose sandoriuose.

„Kadangi ir viešojoje erdvėje matome, ir teisėsauga informavo apie atliekamus tyrimus, žinome bandymus apeiti sankcijų režimus, galimą netgi sąrašą tų įmonių buvo įvardijusi teisėsauga, o ir mes matome iš savo apgręžiamų krovinių ir iš paraiškų visus dalyvius – nuo pakrovimo iki iškrovimo stoties. Dėl to BKT informuosime, kad tokie dalykai yra galimai nustatyti ir prašysime patvirtinti, kad jie nedalyvauja jokiuose neteisėtuose sandoriuose, kad nebendradarbiauja su fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurie bando apeiti sankcijas“, – BNS kalbėjo E. Kerza.

E. Kerza sako, kad apie pasikeitusią LTG politiką ir galimas jos pasekmes informuota ir Klaipėdos uoste veikianti bendrovė „Uosto vartai“: „Identiškai“.

Vienintelis „Uosto vartų“ akcininkas ir vadovas Vitalijus Basinas ketvirtadienį BNS nekomentavo situacijos.

E. Kerzos teigimu, be šių dviejų įmonių, tokie įspėjamieji pranešimai daugiau niekam neišsiųsti: „Vertinimas klientų ir partnerių vyksta nuolat, bet šiandien neturiu duomenų, kad būtume dar ką nors įspėję arba įspėsime artimiausiu metu“.

Anot LTG atsparumo vadovo, kiek iš viso įmonių galėjo dalyvauti sankcijų apėjimo schemose, paaiškės prokuratūrai baigus tyrimą. 

„Iš tikrųjų esame penkis paketus suformavę ir išsiuntę generalinei prokuratūrai apie įtarimus, kad gali būti bandymų apeiti sankcijų režimą. Bet kadangi tai teisėsaugos tiriamieji veiksmai, tai negalima atskleisti konkrečių pavadinimų, sandorių dalių, niekas už prokurorus neatsakys, kas tiksliai ten dalyvavo ar ne. Bet tų įtarimų pagrindu yra pradėti tyrimai“, – BNS sakė E. Kerza.

Klaipėdos prokuratūra ir muitinė vasario pabaigoje panešė sausio viduryje pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sankcijų apėjimo ir baltarusiškų karbamido trąšų kontrabandos į Lietuvą – tuomet trijų miestų įmonėse buvo atliktos kratos, sulaikyti du asmenys, taip pat daugiau nei 2 mln. eurų vertės virš 3 tūkst. tonų trąšų krovinys. Vėliau prie tyrimo prijungtas ir vasarį sulaikytas daugiau nei 327 tūkst. eurų vertės 15-kos vagonų su 818 tonų karbamido krovinys.