Byloje nustatyta, jog atsakovei 68 metų O. K. priklausančios malkinės kampas 10 centimetrų, o stogas – 47 centimetrų atstumu patenka į kaimynei S. K. priklausančią namų valdą.

Pasak teismo pranešimo, tokiu būdu ieškovei S. K. yra apribojama galimybė naudoti žemės sklypo dalį bei sukeliama daug nepatogumų dėl nuo malkinės stogo nukreipiamų kritulių į ieškovės žemės sklypą ir dėl to užliejamo rūsio.

Kaimynė O. K. teisme neginčijo fakto, kad 1994 metais statyta malkinė nežymiai įsiterpia į ieškovei priklausantį žemės sklypą, tačiau tvirtino, jog tai galėjo įvykti pasislinkus žemių sluoksniui į S. K. žemės sklypo pusę. Be to, teigė, kad vadovaujantis teisės aktais toks nežymus kaimynės žemės sklypo užėmimas yra galimas.

„Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs šalių, liudytojų paaiškinimus, išanalizavęs teisės aktus, konstatavo, kad ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teisės nuo neleistino poveikio jos žemės sklypui turi būti užtikrinamos įpareigojant atsakovę nugriauti malkinę ir užtikrinant, kad malkinė būtų ne mažiau kaip 3 metrų atstumu nuo S. K. žemės sklypo ribos“, – pranešime sakė bylą nagrinėjusi Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė.

Ieškovė teismo taip pat prašė įpareigoti kaimynę išrauti gyvatvorės stiebus su šaknimis, esančius jos žemės sklypo ribose.

Tačiau teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti šį reikalavimą – ieškovė neįrodė kaip 15 centimetrų atstumu įsiterpusios gyvatvorės šakos pažeidžia jos teises. Be to, gyvatvorės šakų išsikišimas į S. K. sklypą neviršija teisės aktuose nustatyto leistino koordinačių skirtumo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.