Nustebino kokybė

Miestiečiai stebi, kaip po atnaujinimo atsiveria dar vienas Kauno perlas – Seserų benediktinių vienuolynas. Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus pasidalijo savo įžvalgomis apie šį restauruotą objektą.

„Gal kauniečiams neįprasta spalva, bet nereikia jos gąsdintis, tai istorinė spalva. Gal ji ne visiems patiks, bet akis tikrai pripras. Ano meto architektas tokią spalvą mėgo, todėl dabar ji buvo atkurta“, – apie tai, kad ilgus metus aptrupėjusias ir pilkas vienuolyno sienas po rekonstravimo pakeitė rusvo smėlio atspalvio fasadas, kalbėjo paveldo sergėtojas.

S. Stoškus tikino, kad restauravimo metu ne kartą stebėjo atliekamus darbus ir nustebino rangovų darbų kokybė ir dėmesys detalėms.

„Vienuolyną tvarkiusius rangovus daugelis žino iš naujų statybų, o čia buvo atliekamas restauravimas. Man tikrai darbai paliko įspūdį, ten tikrai jie dirbo su Dievo įkvėpimu. Tvarkant vienuolyną buvo noras padaryti viską taip, kaip reikia, o ne kuo greičiau. Kiekviena stogo skardelė išlankstyta, spalvos parinktos tokios, kokios buvo. Štai ir žiemą reikėjo fasadą tvarkyti, tai buvo viskas uždengta plėvele, ten pasidarė tarsi šiltnamis ir po juo buvo šildomos sienos, kad tik būtų galima tinkamai atlikti darbus. Tvarkant vienuolyną rangovams teko priimti ir nestandartinių sprendimų, nemažai dalykų padaryti rankiniu būdu, nes sename pastate ne visada gali naudoti techniką. Tačiau visas projektas padarytas labai gerai. Ne kartą buvome ir į viršų užlipę, tokios geros kokybės seniai esu matęs“, – pagyrų negailėjo paveldosaugininkas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Naujas traukos objektas

S. Stoškus įsitikinęs, kad dabar sutvarkytas vienuolyno fasadas tikrai patrauks praeivių dėmesį. Pasak specialisto, ir vietiniai ne visi žinojo tokį objektą, tačiau po restauracijos parodžius tikrąjį grožį, Seserų benediktinių vienuolyno kompleksas nepaliks abejingų.

„Kaunui tai yra geros naujienos, nes prieš tai ši vieta buvo gerokai apleista, net ir kauniečiai ne visi žinojo, kur yra Benediktinių vienuolynas. Dabar tikiu, kad Benediktinių vienuolynas taps dar vienu Kauno traukos centru“, – savo nuomonę išsakė S. Stoškus.

Jis atviravo, kad Seserų benediktinių vienuolynas turi savo gerą aurą, teritorijoje norisi pabūti, apsivalyti nuo blogų minčių. „Šis vienuolynas stovi tarsi ant Senamiesčio ir Naujamiesčio sankryžos, todėl tikiu, kad bus lankomas turistų. Dabar laukia ir teritorijoje esančios bažnyčios tvarkymo darbai. Turiu nuojautą, kad tvarkant bažnyčią, mes ten atrasime įdomių istorinių radinių ir bus nemažai pozityvaus triukšmo, nes bus galima dar geriau atkurti istorinį teisingumą“, – kalbėjo KPD paveldosaugininkas.

Dabar tikiu, kad Benediktinių vienuolynas taps dar vienu Kauno traukos centru.

Atlikta eilė darbų

Seserų benediktinių vienuolyno komplekse sutvarkytas ne tik fasadas. Teritorijos tvarkymo darbai vyksta jau kelis metus.

Pirmieji tvarkybos darbai startavo dar 2019 metais. Čia restauruota religinių pastatų ansamblį juosianti 351 metrų tvora. Poros šimtų metų senumo mūras buvo itin prastos būklės, todėl jos atnaujinimui iš miesto biudžeto skirta per 37,5 tūkst. eurų.

Tvarkant tvorą, atidengti nauji elementai – langinės, arkutės bei nišos su barokiniais motyvais. Taip pat atnaujinti barokiniai vartai ir virš jų rymantys bareljefiniai angeliukai.

Jau 2020 metais restauratoriai darbus perkėlė į Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno statinių kompleksą. Už 90 tūkst. eurų buvo sutvarkyti ir sutvirtinti klebonijos pamatai ir vietomis apiręs cokolis. Taip pat teritorijoje įrengtas drenažas, kad pastatai būtų apsaugoti nuo drėgmės.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Viena seniausių bažnyčių Kaune

„Turime kuo didžiuotis – viduramžiais Kaunas buvo vienu labiausiai klestinčių prekybinio tranzito taškų. Istorikai turi versiją, kad būtent XV a. čia iškilo ir iki šių dienų išliko pirmoji Kauno bažnyčia, gavusi pirklių globėjo Šv. Mikalojaus pavadinimą. Ji buvo skirta į nekrikštytą Lietuvą atvykstantiems vokiečių pirkliams.

Restauruodami Seserų benediktinių vienuolyno kompleksą ne tik išryškinome unikalias šio paveldinio objekto spalvas, didingumą, bet ir atkreipiame dėmesį į turtingą Kauno praeitį. Šv. Mikalojaus paminėjimai ir simboliai aptinkami Kauno heraldikoje bei seniausiuose rašytiniuose šaltiniuose apie miestą, todėl jis neatsitiktinai tapo oficialiu mūsų miesto globėju“, – kiek anksčiau yra pasakojęs Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Pasak jo, tarp Benediktinių, Šv. Gertrūdos, P. Eimučio ir Šauklių gatvių išsidėstęs Kauno seserų benediktinių vienuolyno ansamblis nusipelnė tokio pat dėmesio kaip ir brandžiojo baroko pažiba – Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno kompleksas. Senamiestyje įsikūręs ansamblis – klebonija, viena seniausių miesto gotikinių bažnyčių, vienuolynas, galerija, pagalbiniai pastatai (buvusi ledainė ir oficina) – yra kultūros paminklas ir valstybės saugomas objektas.

Čia taip pat galima pamatyti XVII a. Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės paveikslą, ant XVII a. drobės nutapytą Jėzaus „Pietą“. Akį patraukia ir Šv. Mikalojaus bažnyčią puošiantys įspūdingi Liudo Truikio ir Vytauto Bičiūno vitražai. Itin vertingais laikomi bažnyčios tinkliniai ir žvaigždiniai interjero skliautai bei neeilinis aštuonkampis bokštas.