„Rusija šiandien kelia didžiausią grėsmę Norvegijos ir Europos saugumui, o konfrontacija su Vakarais bus ilgalaikė“, – teigė Norvegijos gynybos ministras  Bjornas Arildas Gramas.

Jis šią pastabą išsakė po to, kai vyriausybė gavo trijų Norvegijos saugumo tarybų – vidaus ir užsienio žvalgybos agentūrų bei šalies Nacionalinio saugumo tarybos (NSM) – metinių grėsmių vertinimus.

„Korano deginimas gali būti laikomas įžeidžiančiu ir provokuojančiu, ir mes manome, kad tokių įvykių 2023-aisiais Norvegijoje taip pat bus“, – teigė Norvegijos žvalgybos tarnybos PST vadovė Beate Gangas (Beatė Gangos).

„Kai tokie įvykiai vyksta Norvegijoje, didėja tikimybė, kad įvyks radikalėjimas ir galiausiai bus planuojami teroristiniai veiksmai prieš Norvegiją“, – pridūrė ji.

Nepaisant šio perspėjimo, šalies vidaus terorizmo grėsmės lygis lieka nepakitęs – vidutinis.

Norvegijos užsienio žvalgybos tarybos vadovo pavaduotojas Larsas Nordrumas pareiškė, kad valstybės naftos ir dujų įrenginiai gali tapti Maskvos sabotažo objektais. NSM vadovė Sofie Nystrom (Sofi Nystriom) perspėjo, kad „nukentės visa Europa“, jei bus smogta Norvegijos dujų ir naftų įrenginiams.

„Po to, kai Rusija nutraukė dujų eksportą į Vakarus, Norvegija šiuo metu yra svarbiausia energijos tiekėja Europai“, – teigė L. Nordrumas. Tačiau, PST manymu, vargu, ar Rusija šiais metais surengs kokią nors sabotažo operaciją šalies teritorijoje.

Švedų ir danų politikas Rasmusas Paludanas sausio pabaigoje prie Turkijos ambasados Švedijos sostinėje sudegino islamo šventosios knygos egzempliorių, taip sukeldamas Ankaros, kuri pareiškė, kad nepalaikys Skandinavijos šalies siekio tapti NATO nare, pasipiktinimą.

Švedijos lyderiai griežtai pasmerkė R. Paludano veiksmus, tačiau gynė platų žodžio laisvės apibrėžimą savo šalyje.

Keliomis dienomis vėliau R. Paludanas sudegino Korano egzempliorių Kopenhagoje.

Vasario 2 dieną Norvegijos sostinės policija neleido vienai grupei surengti protesto akcijos prie Turkijos ambasados, per kurią buvo planuojama padegti Korano egzempliorių, argumentuodami tuo, kad šio renginio metu nebuvo įmanoma „tinkamai užtikrinti saugumo“.

Turkija pyksta, kad Stokholme ir Kopenhagoje buvo leista surengti antiturkiškus protestus, o ypač dėl to, kad nebuvo užkirstas kelias Korano, kuris yra šventoji musulmonų knyga, sudeginimui.

Praėjusią savaitę Švedijos vidaus saugumo agentūra SAPO perspėjo, kad išpuolių grėsmė šalyje išaugo po to, kai kraštutinių dešiniųjų aktyvistas sudegino Koraną prie Turkijos ambasados Stokholme.

Švedų policija praėjusią savaitę nepatenkino prašymo surengti dar vieną protesto akciją, kurios metu buvo planuojama sudeginti musulmonų šventąją knygą, ir nurodė, kad „toks susibūrimas gali sukelti rimtų nacionalinio saugumo trikdžių“.