Kelionė į neseną praeitį

Kad ir kokioje scenoje būtų rodomas, visur šis Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklis sulaukia didžiulio susidomėjimo ir palaikymo. Tai ne tik vieno geriausių lietuvių režisierių pirmasis darbas Šiaulių teatre, bet ir rašytojo Rimanto Kmitos dramaturginis debiutas. Spektaklio istorijos pagrindu tapo didžiulio populiarumo sulaukusių jo romanų „Pietinia kronikas“ ir „Remyga“ siužetai.

Spektaklis grąžina į pirmuosius Nepriklausomybės metus – į tą sudėtingą pokyčių laiką, kai kartu su nepriklausomybės idealizmu grūmėsi tamsiosios senųjų struktūrų jėgos. Tarp šių dviejų jėgų blaškosi pagrindinis pjesės herojus – Remyga, chaotiškoje visuomenėje desperatiškai bandantis išlikti sąžiningas sau ir kitiems.

Tai istorija apie vaikiną, kuris iš Afganistano karo traumuotas grįžta į gimtuosius Šiaulius. Jis bando savyje rasti jėgų sąžiningai gyventi sudėtingais permainų laikais, tačiau visuomenėje tuo metu vyksta didžiuliai tektoniniai lūžiai.

Remyga stengiasi laviruoti, bet vienas, be kitų paramos jis nelabai ką gali padaryti: dauguma žmonių bando juo pasinaudoti, o jis, nepaisydamas nieko, nori sužinoti tiesą ir savo gyvenime siekia tikrų dalykų. Į namus vaikinas parsiveža košmarus, gimtajame mieste sutinka meilę, bet ji tik dar labiau sujaukia jo gyvenimą.

Lietuva atkuria nepriklausomybę, bet blogis tarsi Šiaulių karinio aerodromo mazutas lieka įsigėręs žmonėse. Kad išvalytų blogį, Remyga rizikuoja meile, sūnumi ir savo gyvybe. Spektaklis provokuoja apmąstyti kelią, kurį nuėjome nuo Atgimimo ir Kovo 11-osios iki šių dienų.

Jautrus laikotarpis

Prieštaravimų kupini pirmieji nepriklausomybės metai tebėra menkai reflektuoti tiek literatūroje, tiek teatre.

Anot O. Koršunovo, laikotarpis po Dainuojančiosios revoliucijos ir pirmieji metai po nepriklausomybės paskelbimo tiesiog išbraukti kaip nevisaverčiai. „Jie buvo išstumti iš mūsų atminties kaip per daug neįtikėtini, atsidūrę už moralės ribų ir noro suvokti, kas su mumis vyko ir kas tuomet buvome“, – yra sakęs režisierius.

Menas šio laikmečio negalėjo reflektuoti dar ir todėl, kad tuo metu kultūra išgyveno sudėtingus ne tik vertybinius, bet ir finansinius virsmus. Griuvo socialinės hierarchijos, profesoriai turguje pardavinėjo kojines, spekuliantai tapo gerbiamais verslininkais, leidžiančiais sau nieko negerbti, buvę komunistai kūrė patriotines mitologemas ir kartu privatizavo viską, kas tik įmanoma.

„Žmonės pradėjo remtis į antgamtines jėgas. Manau, iš to laikmečio maišaties ir sunkiai suvokiamos realybės gimė magiškojo realizmo poreikis“, – teigia režisierius.

Tikrovė ir pramanas

Spektaklio kūrėjai pateikia fantasmagorišką dešimtojo dešimtmečio istorijos versiją, nuaustą iš tikrų faktų ir fikcijos.

Tiek kritikų, tiek skaitytojų palankaus įvertinimo sulaukusios R. Kmitos knygos pademonstravo autoriaus išskirtinį kūrybiškumą. Rašydamas „Pietinia kronikas“ jis daugiau dėmesio skyrė laikmečiui būdingoms detalėms, dokumentikai. „Remygoje“ jam svarbiau buvo žaisti siužetu ir forma.

Kūrybiškumo nestokota ir kuriant pjesę – joje R. Kmita panaudojo autentiškus radijo įrašus, spaudos tekstus, personažams suteikė Šiauliuose vykusių istorijų veikėjų bruožų. „Taigi, didžioji dalis medžiagos yra dokumentinė, bet ji sujungta taip, kaip tikrovėje nebuvo ir negalėjo būti“, – yra sakęs autorius.

Spektaklis – tarsi viena spalvinga šalies – valstybės, institucijų, visuomenės – virsmo metafora. Šiauliai simbolizuoja Lietuvą, uniformų virsmas – milicininkas tampantis policininku – atspindi ir vadinamojo politinio elito, ir vidutinio statistinio Lietuvos piliečio problemas.

Spektaklyje pinasi tradicinės ir šiuolaikinės režisūros bruožai, siužetinis naratyvas ir improvizaciniai intarpai, simbolika ir realizmas, metaforos ir dokumentika, aktorių vaidyba ir performatyvumas, prieš žiūrovo akis tarsi atveriantys visą pastarojo laiko lietuviškojo teatro kvintesenciją.

Pasak. O. Koršunovo, šioje pjesėje atsiveria visiškai netikėtas Šiaulių vaizdas. „Tvin Pyksas, palyginti su Kmitos „Remygoje“ atsiveriančiomis to meto Šiaulių keistenybėmis, fantazmais ir realybėmis, – atrodytų kaip ramus ir nekeistas miestelis“, – sako režisierius.

Kas? Šiaulių valstybinio dramos teatro spektaklis „Remyga“.

Kur? Girstučio kultūros centre.

Kada? Vasario 17 d. 18 val.

Kūrybinė komanda

Režisierius – Oskaras Koršunovas, režisieriaus asistentas – Jokūbas Brazys, pjesės autorius – Rimantas Kmita, scenografė – Irina Komissarova, kostiumų dailininkės – Justina Ignatavičienė, Greta Milevičiūtė, šviesų dailininkas – Darius Malinauskas, videomenininkas – Ignas Juzokas, muzika – Paulius Ignatavičius, Gintas Gascevičius, Severinas Norgaila, Eligijus Žilinskas, Paulius Trijonis, Lukas Malinauskas.

Vaidina: Anicetas Gendvilas, Aistė Šeštokaitė, Vytautas Kaniušonis, Aidas Matutis, Josifas Baliukevič, Severinas Norgaila, Nomeda Bėčiūtė, Rolandas Dovydaitis, Juozas Bindokas, Juozas Žibūda, Mindaugas Jurevičius, Romanas Dudnikas, Vilija Paleckaitė, Dalius Jančiauskas, Eduardas Pauliukonis, Silvija Povilaitytė, Irena Liutikaitė, Nijolė Mirončikaitė, Lina Bocytė, Jūratė Budriūnaitė, Inga Jarkova, Danguolė Petraitytė.