Pedofilijos skandalas Seime neabejotinai išklibins ir taip netvirtus pasikliovimo pamatus. Žinoma, bent krislą sveiko proto turintis žmogus suvoks, kad nuo tokių nusikalstamų veikų neapsaugota jokia organizacinė struktūra. Kai pernai Vokietijoje tyrėjai atskleidė pedofilijos tinklą, buvo suimti 439 įtariamieji iš įvairių visuomenės sluoksnių. Visų jų darbo aplinkoje nebuvo jokių požymių, kad vyktų tokie nusikaltimai. Taigi galima daryti prielaidą, kad užsislaptinusių šios kategorijos nusikaltėlių ir Lietuvoje sėdi ne vienoje organizacijoje ar įstaigoje.

Bent krislą sveiko proto išsaugojęs žmogus nepamirš nekaltumo prezumpcijos ir nenuteis Kristijono Bartoševičiaus anksčiau nei teismas, tačiau atsakymų į daugybę kylančių klausimų ieškos. Vienas jų – kaip šis žmogus pateko į partiją, o sykiu ir į valdančiųjų frakciją Seime?

Net eiliniam valstybės tarnautojui tenka pereiti griežtą atranką, o į Seimą – kaip į baseiną – sušoka ir varlinyko plaukikai.

Visuomenė jau seniai bodisi, kad partijos – tarsi stoties rajono mergelės, glėbys bet kam platus. Na, „Mėslitos“ direktorius – ne bet kas, TV žvaigždė! Tokių Lietuvos politinėje padangėje jau buvo visas žvaigždynas. Uždirbo rinkėjų palankumo ir užgeso – mat norint ilgiau išlikti politikoje, reikia dar ir kompetencijos.

Įprastoje politinėje sistemoje būtina nueiti ilgą kelią iki politikos karjeros aukštumų, pas mus gi jos visiems pasiekiamos. Net eiliniam valstybės tarnautojui tenka pereiti griežtą atranką, o į Seimą – kaip į baseiną – sušoka ir varlinyko plaukikai. Nei savivaldoje, nei rajonų taryboje apšilti nereikia, o reputacija, vertybės, partiškumas? Žinomas veidas – geriausia rekomendacija! Štai tu ir partijoje, o ten – draugų draugeliai, žmonos ir mylimosios, patogūs reikaliukams prasukti žmonės... Kad tik kuo daugiau savų pagal sąrašą prastūmus, o ten jau matysime. Štai ir matome.