Į teismą eksministras taip pat kreipėsi dėl jo skundus galbūt nepilnai ištyrusios ir visų aplinkybių neišsiaiškinusios Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) veiksmų.

Dvi civilines bylas nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismas, byla dėl VDI veiksmų yra pasiekusi Vilniaus apygardos administracinį teismą.

„Sistema prieš smurtą, kuri turėtų veikti, šiuo atveju nesuveikė, tai skaudžiausia. Jei visi tinkamai būtų įvertinę, nebūtų tiek bylų. Nesuveikė sistema, neužkardė psichologinio smurto. Tai visiškas susidorojimas, kuris prasidėjo nuo užmokesčio sumažinimo iki atleidimo“, – BNS sakė E. Misiūnas.

Bylą dėl sumažinto papildomo darbo užmokesčio Vilniaus miesto apylinkės teismas STRATA advokatės Agatos Staševskajos prašymu sausio pradžioje paskelbė nevieša. Ji tokį prašymą motyvavo tuo, kad byla susijusi su STRATA tyrimais, siekiama apsaugoti užsakovų interesus. Byloje kaip liudytojai apklausti du centro darbuotojai.

STRATA skelbia esanti yra ekspertinė institucija, teikianti Vyriausybei ir ministerijoms nepriklausomą, tiriamąja veikla grįstą informaciją, reikalingą įrodymais pagrįstiems viešosios politikos sprendimams priimti.

Pernai gruodį E. Misiūnas kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją, prašydamas atlikti STRATA direktorės Agnės Vilkončiūtės veiksmų tyrimą. Vyriausybės kanclerės Giedrės Balčytytės rašte, kurį matė BNS, nurodoma, kad, atsižvelgus į tai, kad vyksta teisminiai ginčai, prašymas nebus nagrinėjamas.

Izoliuotas nuo galimybės dirbti

E. Misiūnas BNS pasakojo, kad jam psichologinis smurtas pradėtas taikyti pernai gegužę, kai laikinai STRATA direktorės pareigas pradėjo eiti A.Vilkončiūtė.

Pasak jo, laikinoji direktorė faktiškai nušalino jį nuo darbo, taikė ir kitas psichologinio smurto formas: apšaukdavo kolegų akivaizdoje, diskriminavo kitų vadovų atžvilgiu, menkino profesinę reputaciją, laikinosios direktorės ir visų grupių vadovų darbo sąlygos buvo pagerintos, išskyrus E. Misiūno.

Sistema prieš smurtą, kuri turėtų veikti, šiuo atveju nesuveikė, tai skaudžiausia.

Birželį E. Misiūnas kreipėsi į VDI. Jo teismui pateiktuose dokumentuose rašoma, kad po mėnesio inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrius nusprendė kad „laikinai direktoriaus pareigas einanti A. Vilkončiūtė, organizuodama pasitarimus su E. Misiūnui pavaldžių tyrimų grupių vadovais, (...) izoliavo/izoliuoja jus nuo galimybės realiai, tinkamai ir pilna apimtimi vykdyti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, o toks įstaigos vadovės taikomas izoliavimas laikytinas psichologinio smurto forma“.

Direktorei buvo surašytas reikalavimas ir įteiktos rekomendacijos, tačiau, pasak E. Misiūno, vadovės elgesys nepasikeitė.

Dėl tokių A. Vilkončiūtės ir VDI inspektorės veiksmų ir dėl to, kad darbo inspektorius ištyrė ne visas, E. Misiūno manymu, aplinkybes, jis parašė dar vieną skundą VDI. Tačiau įstaiga atsakė, kad jos darbuotojas veikė teisės aktų nustatyta tvarka.

Pasak E. Misiūno, nuo 2022 metų gegužės darbdavys jam taip pat nustojo mokėti pareiginės algos kintamąją dalį, įteikė pranešimą apie darbo pareigų pažeidimą.

Tarp bylos aplinkybių – ir durų plėvelė

E. Misiūno manymu, VDI inspekcija nepilnai ištyrė jo skundus, nes neapklausė nė vieno jo kolegos, galėjusio paliudyti apie vadovės elgesį ir pasakytus jo atžvilgiu žodžius.

Jis VDI taip pat skundėsi, kad STRATA darbuotojų kabinetų stiklinės durys bei pertvaros buvo padengtos matine plėvele, E. Misiūno darbo vieta plėvele liko nepadengta.

VDI nusprendė, kad šalys pateikė prieštaringus paaiškinimus dėl padengimo plėvele – pareiškėjas teigė, kad nepadengimas susijęs su įstaigos vadovės požiūriu į jį, tuo metu įstaigos vadovė tai sieja su finansinėmis lėšomis. E. Misiūnas su tokia išvada nesutinka – jis teismui teigia, kad VDI atstovai netyrė ir nevertino STRATOS metinio pirkimų plano, įrodančio, kad įstaigos biudžete lėšų užtonuoti jo kabinto pertvarą, buvo pakankamai.

Jis teismui teigia, kad, jo manymu šališkas ir neobjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas, selektyvus įrodymų rinkimas, šališkas faktinių duomenų nerinkimas kelia didelį susirūpinimą dėl VDI gebėjimo ar paveikumo VDI inspektoriams tirti asmenų, patiriančių vadovų psichologinį smurtą, skundus.

„Inspektorių veiksmuose matyti tyčinis nenoras rinkti įrodymus“, – mano pareiškėjas.

BNS susisiekė su STRATA advokate A. Staševskaja ir klausė centro pozicijos dėl E Misiūno atleidimo aplinkybių bei teismuose nagrinėjamų bylų. Klausimai sausio 20 dieną buvo pateikti raštu. Sausio 28 dieną teisininkė atsiuntė trumpą komentarą.

„STRATA, įvertinusi, kad dalis teismo procesų vyko uždaru būdu, dalis bylos medžiagos pripažinta nevieša, nusprendė situacijos nekomentuoti tol, kol bus pilnai baigti visi teisminiai procesai“, – rašoma BNS atsiųstame atsakyme.

Grįš dirbti teisėju

Pernai lapkritį Teisėjų taryba pritarė, kad praėjusios Vyriausybės vidaus reikalų ministras E. Misiūnas būtų grąžintas į teisėjo pareigas. Teisėjui yra numatyta galimybė grįžti į pareigas be konkurso.

Prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo skirti E. Misiūną Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. Prezidentūra mano, kad jau praėjo gana ilgas laikotarpis nuo tada, kai E. Misiūnas dirbo politinį darbą.

E. Misiūnas 2016–2019 metais ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Į jas jį delegavo tuometinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, prieš tapdamas ministru E. Misiūnas dirbo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

Grąžinti jį į teisėjo pareigas E. Misiūnas paprašė po 2020 metų Seimo rinkimų. Juose jis dalyvavo kaip „valstiečių“ kandidatas, bet išrinktas nebuvo. Tačiau tuomet prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo.

Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

E. Misiūnas dėl šio prezidento sprendimo buvo kreipęsis į teismą, tačiau visų instancijų teismai atsisakė priimti jo skundą.

2015 metais E. Misiūnas tapo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, 2016 metais pradėjo vadovauti Vidaus reikalų ministerijai, 2019 metais paskirtas krašto apsaugos viceministru. Nuo 2021 metų jis dirbo STRATA.