Pasak jo, tokia tvarka būtų palanki ir paprastai mažiau elektros suvartojantiems socialiai pažeidžiamiems vartotojams.  

„Mūsų vertinimu, pasiteisinęs ir labiausiai efektyvus modelis yra kompensavimas pirmų 100–150 (suvartotų – BNS) kilovatvalandžių. Tai ribai nuspręsti reikėtų konkrečiai atlikti tam tikrą kiekvienos šalies analizę, bet būtent šitas modelis iš esmės skatina vartotojus ir efektyviai vartoti elektros energiją“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Pocius. 

„Iš kitos pusės, jis yra orientuotas į socialiai pažeidžiamus vartotojus, nes paprastai būtent šie vartotojai suvartoja mažesnį elektros energijos kiekį“ – pridūrė jis.

Jis pabrėžė, kad kompensavimo tvarka nėra tiesioginė reguliuotojo kompetencija, tačiau jis turi savo nuomonę, pagrįstą kitų Europos Sąjungos šalių taikomomis schemomis.  

Kompensacijas mokėti iki 150 kWh suvartojantiems gyventojams ir taip skatinti juos taupyti pernai rugpjūtį siūlė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė vėliau teigė, jog tokiu atveju būtų sutaupyta labai nedaug, o priemonės administravimas kainuotų brangiai.

Savo ruožtu R. Pocius ketvirtadienį sakė, jog toks modelis būtų pakankamai paprastas, o jo administracinė našta nedidelė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį BNS sakė, kad elektros kainų kompensavimo tvarka antrąjį pusmetį priklausys nuo to, kaip keisis šios kainos. Anot ministro, joms išaugus valstybės kompensacijos gali būti labiau tikslinės, tačiau jei kainos nedidės, subsidijų gali ir neprireikti.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė pirmadienį teigė, kad kompensacijų už elektrą tvarką antrąjį pusmetį ketinama keisti. Pasak jos, svarstomi du galimi variantai – arba mokėti kompensacijas tik socialiai remtiniems žmonėms, arba visiems, suvartojantiems iki 100 ar 150 kWh elektros per mėnesį, skelbė LRT.  

Pirmąjį pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, o riba, žemiau kurios nekompensuojama, siekia 28 centus. Tuo metu kompensacija už dujas siekia 99 centus už kubinį metrą.