Pasak pranešimo, Laisvės gynėjų atminimo dieną pagerbiant tragiškai žuvusius 1991 metų sausio 13 dienos įvykiuose Vilniuje, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus meldėsi Šv. Marijos Magdalietės moterų vienuolyno šventovėje, kartu tarnavo šios vienuolyno šventovės klero nariai.

„Metropolitas priminė, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia praėjusio šimtmečio dešimtosios dekados pradžioje ryžtingai parėmė lietuvių tautos kova už laisvę ir nepriklausomybę. Be kita ko, tuometinis Stačiatikių Bažnyčios vadovas, Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas Chrizostomas (dabar – metropolitas emeritas) griežtai pasmerkė Sovietų Sąjungos vadovybės veiksmus, kurių ji ėmėsi 1991 metų sausio mėnesį“, – teigia stačiatikių bažnyčios atstovai.

Teigiama, jog kruvinų įvykių metu Chrizostomas kartu su kitais stačiatikių dvasininkais kreipėsi į rusakalbius Lietuvos gyventojus, ragindamas „neleisti, kad įvyktų kraujo praliejimas“, taip pat ragino, kad visuomenėje būtų išsaugota vienybė ir taika.

Mes kasdien meldžiamės už Lietuvą, už jos tautą, kreipdamiesi į mūsų Dangiškąją Globėją – Švenčiausiąją Dievo Gimdytoją ir visus Lietuvos krašto šventuosius, prašydami jų užtarimo ir paramos.

Tuometinis Lietuvos stačiatikių vadovas buvo apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo“ medaliu.

Savo ruožtu metropolitas Inokentijus patvirtino, kad visus metus, praėjusius nuo atmintinų įvykių kovojant už Lietuvos laisvę, Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos pozicija lieka nepakitusi.

„Kitaip ir būti negali. Mūsų šventovėse ne tik šią bei kitas atmintinas dienas, bet ir kasdien per pamaldas meldžiamasi už Dievo saugomą mūsų šalį Lietuvą, jos valdžią ir kariuomenę. Mes kasdien meldžiamės už Lietuvą, už jos tautą, kreipdamiesi į mūsų Dangiškąją Globėją – Švenčiausiąją Dievo Gimdytoją ir visus Lietuvos krašto šventuosius, prašydami jų užtarimo ir paramos“, – sakė metropolitas Inokentijus.

Lietuvos vadovai, tuometiniai parlamento gynėjai ir kiti minėjimų dalyviai, penktadienį pagerbdami žuvusiuosius 1991-ųjų sausio 13-ąją per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje, siejo šiuos įvykius ir su Rusijos dabartiniais karo veiksmais Ukrainoje, pabrėždami būtinybę padėti išsaugoti laisvę ukrainiečių tautai. Į susirinkusius Seime kreipęsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, jog Lietuva apgynė „savo istorinį pasirinkimą“, primindamas, kad šiuo metu dėl savo laisvės kovoja ir jo šalis.

Stačiatikių pranešime Ukraina ar Rusija nėra minimos.

Daliai Lietuvos stačiatikių dvasininkų ėmus kritikuoti Kremliaus invaziją, metropolitas Inokentijus pernai birželio pabaigoje iš kunigystės luomo pašalino keturis dvasininkus.

Jie tvirtina buvę pašalinti už kritiką Rusiją kare palaikančiam Maskvos patriarchui Kirilui. Bažnyčia tai neigia ir sako, jog dvasininkai pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus, kai skaldė bendruomenę ir inicijavo stačiatikių atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato, siekiant atkurti  kanoninį pavaldumą Konstantinopolio patriarchui.

Pati Lietuvos stačiatikių bažnyčia teigia smerkianti karą Ukrainoje, siekia didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato, tačiau tam nesulaukia pritarimo.

Šiuo metu Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Savavaldės bažnyčios statusą turi tik trys stačiatikių bažnyčios, esančios kanoninėje Maskvos patriarchato jurisdikcijoje: Estijos, Latvijos ir Moldovos.