P. Masiulis aptaria, kokie įvykiai telekomunikacijų rinkai buvo reikšmingiausi besibaigiančiais metais ir ko galime laukti iš 2023-ųjų.

Metų pasiekimas – 5G ryšys. Šie metai – neeiliniai telekomunikacijų rinkai. Po ilgo ir nuoseklaus pasiruošimo, įvykusių dažnių aukcionų, Lietuvoje jau veikia 5G ryšys. Pirmiausia naujos kartos technologiją išbando sostinės ir kitų didžiųjų miestų gyventojai, tačiau operatoriai intensyviai plečia komercinį 5G tinklą. Naujos kartos technologija vartotojams suteiks dar platesnes interneto ryšio galimybes – didesnę greitaveiką, mažesnę delsą, itin sklandžią žaidimų patirtį ir galimybę perduoti didesnius duomenų kiekius.

5G ryšio privalumus jaučia ir verslo sektorius – privatus tinklas, dar kitaip vadinamas „tinklo dalijimu“ (angl. „network slicing“) suteikia gamykloms ir verslams atskirus 5G tinklo resursus ir užtikrins naujas galimybes skaitmeninti, automatizuoti ir racionalizuoti visų rūšių pramonės įmonių veiklą.

Metų inovacija – eSIM paslauga. Įrenginių, palaikančių eSIM, rinka sparčiai plečiasi, tačiau šių metų rugsėjį įvyko didžiausias postūmis iki šiol. Jungtinėse Amerikos Valstijose „Apple“ pristatytas „iPhone 14“ nebeturi fizinės SIM kortelės lizdo. Nors Lietuvoje ir visoje Europoje parduodami išmaniojo modeliai vis dar turi numatytą vietą ir fizinei SIM kortelei, „Tele2“ vartotojai nuo spalio pabaigos taip pat turi galimybę pereiti prie eSIM naudojimo mobiliuosiuose.

Plastikines SIM korteles keičianti eSIM paslauga užtikrina vartotojams dar paprastesnį ir patogesnį naudojimą, o norint pradėti naudoti paslaugą, užtenka nuskenuoti QR kodą. Dar vienas svarbus eSIM pranašumas yra saugumas – skirtingai nei tradicinės SIM kortelės, kurių duomenys gali būti klonuojami, eSIM turi geresnes saugos priemones ir funkcijas, sumažinančias rizikas.

Metų evoliucija – „IoT“ plėtra. 5G ryšys pradėjo ir naują technologinę erą, spartinančią daiktų interneto plėtrą (angl. „Internet of Things“) bei palengvinančią kasdienybę. Nors 3G ir 4G mobilusis ryšys tam tikroje zonoje gali laikyti ribotą skaičių prisijungusių įrenginių, naujos kartos 5G ryšys tas galimybes padaugina tūkstančiais kartų. „IoT“ įrenginiai ne tik gali perduoti informaciją, bet ir jos pagrindu kurti tam tikrus veiksmus – beveik kiekvienuose namuose rastume išmanių skaitiklių, signalizacijos sistemų ar nuotolinį šviesų bei šildymo įjungimą.

Kartu su plačiu daiktų interneto panaudojimu buityje, atsiranda ir daugiau naujų galimybių verslui, kuriam reikia nuolatos rinkti, apdoroti ir susisteminti parodymų duomenis. Vieni „Tele2“ grupės partneriai šią technologiją pasitelkė išmaniam ūkininkavimui ir atsisakė fizinių tvorų – ganyklų plotas atskirtas naudojant daviklius. Kiti partneriai „IoT“ naudoja išmanių miestų plėtrai – automobilių parkavimo ir atliekų tvarkymo sistemų diegimui.

Kas mūsų laukia 2023-aisiais?

Kibernetinis saugumas ir atsparumas. Įvertinant tai, kad skaitmeninės technologijos sparčiai įsitvirtina vartotojų kasdienybėje ir joms patikime vis daugiau duomenų, kitąmet telekomunikacijų bendrovės dar daugiau dėmesio skirs kibernetiniam saugumui. Lietuvos banko duomenimis, sukčiai per šių metų pirmą pusmetį iš gyventojų išviliojo 6,4 mln. Eur – taikomasi į netinkamai apsaugotus kompiuterius, telefonus ir daiktų interneto įrenginius. Todėl ir 2023-aisiais kaip niekada aktuali išliks tiek sukčiavimo atakų prevencija ar apsaugos būdai, tiek ir įvairūs saugumo produktai.

Debesijos pritaikymas. 2023 m. dar daugiau bendrovių, taip pat ir telekomunikacijų įmonių, pereis prie debesų kompiuterijos, kuri suteikia ne tik naujų pajamų galimybių, bet ir tinklo pajėgumų. Ji leis įmonėms pasiūlyti labiau į vartotoją orientuotus produktus bei paslaugas. Pavyzdžiui, bendrovė „Verizon Digital Media Services“ įdiegė žiniatinklio programų ugniasienę (WAF), veikiančią debesijos pagrindu, kovai su didėjančiomis kibernetinio saugumo grėsmėmis telekomunikacijų sektoriuje. Debesija supaprastina ryšius, paverčia juos daugiakanaliais ir dar labiau padidina saugumą.

Apgalvotas kaštų valdymas. Šiemet labiausiai visus supurčiusiu įvykiu neabejotinai tapo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, kuris lėmė pakilusias energijos kainas. Tai privertė įmones iš naujo peržiūrėti procesus, atsisakyti nebūtinų projektų, mažinti išlaidas. Stebime didėjančias palūkanas, o tai pranašauja recesiją. Dėl kylančių energetinių išteklių kainų ir makroekonominių pokyčių, mažės gyventojų perkamoji galia. Ateinančiais metais bus kaip niekad svarbu ir toliau efektyviai valdyti organizacijas bei kaštus.