Nesutiko su sprendimu

Skaistakaimio kaime, Šakių rajone, ūkininkaujantis Darius Nekrošius šiemet balandžio 1 d. buvo nubaustas 40 eurų bauda už tai, kad suarė ir grūdiniais augalas apsėjo pievą, kuri patenka į „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbią teritoriją, esančią Panemunių regioniniame parke.

D. Nekrošius nesutiko su jam skirtu administraciniu nusižengimu ir kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus. Sakysite, ar verta dėl 40 eurų prasidėti su teismais? Gal ir ne, bet, pripažinus pažeidimą, būtų skaičiuojama gamtai padaryta žala, o ji gali siekti ir 50 tūkst. eurų.

Grįžkime prie to, kad D. Nekrošius tvirtina pievos nearęs, o atsėjęs po to, kai vandalai sunkiasvore technika ją išvažinėjo. Šis įvykis užfiksuotas ir Šakių policijoje. „Kauno diena“ rašė [5]apie incidentą ir po jo vykusius įvairius tikrinimus, patikrinimus, nutarimus ir abejones dėl šių veiksmų.

Tai įvyko praėjusių metų balandį. „Mes jau anksčiau kelis kartus buvome pastebėję, kad kažkas išvažinėja pievą, todėl paraginau vaikinus pasižiūrėti, kas tai daro“, – pasakojo D. Nekrošius.

Tikslas: ūkininkas D.Nekrošius siekia įrodyti, kad nearė, o atkūrė suniokotas pievas. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Jo posūnis pamatė, kaip didelio pravažumo sunkvežimis MAN suką vieną ratą po kito specialiai slysdamas apsemta pievos dalimi. Sausa pievos dalis sunkvežimio ekipažo nedomino – koks gi ekstremalaus važiavimo bekele efektas drožiant sausą pievą?

Vietos gyventojų pasivažinėjimas baigėsi tuo, kad Šakių rajono policija sunkvežimio vairuotoją pripažino kaltu už tai, kad 2021 m. balandžio 3 d. važiavo per natūralias pievas. Taip pat buvo pripažinta, kad šiais savo veiksmais sunkvežimio vairuotojas D. Nekrošiui padarė žalos, suniokodamas jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose augančias pievas.

Reikia paminėti ir tai, kad D. Nekrošius – patyręs ūkininkas ir puikiai supranta, ką reiškia, kai pieva patenka į „Natūra 2000“ paukščių apsaugai svarbią teritoriją.

„Žodžiu ir elektroniniu paštu ne kartą pranešiau Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams apie šį įvykį, tačiau nieko nebuvo daroma“, – pasakojo D. Nekrošius.

Nesulaukęs jokių veiksmų iš valstybinės institucijos, D. Nekrošius savarankiškai atkūrė suniokotas pievas. Kitaip tikina negalėjęs pasielgti dar ir todėl, kad „Natura 2000” pievas jis privalo prižiūrėti. Šiuose plotuose D. Nekrošius gano jam priklausančius gyvulius, o vasarą, kai pagal teisės aktus šiuose plotuose leistina, nušienauja pievas.

„Nebuvo ariama, tik provėžose atkurtos pievos“, – ūkiškai nukerta D. Nekrošius. Provėžų būta dideliame plote. Jų gylis siekė iki kelių. Tad rankiniu būdu atversti velėnas ar palyginti buvo neįmanoma.

Aiškinosi neskubėdami

Praėjus maždaug mėnesiui, kai buvo išvažinėtos ankstyvą pavasarį pažliugusios pievos, Panemunių regioninio parko direkcija patikrino ir užfiksavo arimus ten, kur, jų nuomone, jų neturėjo būti.

Ji nustatė, kad preliminariai suartas beveik 8 ha plotas, kuriame pasėti grūdiniai augalai. Prie patikrinimo akto buvo pridėtos ir trys nespalvotos nuotraukos, kuriose matyti pievos, keturi ortografiniai žemėlapiai ir žalos gamtai apskaičiavimo aktas.

Po šio patikrinimo D. Nekrošius pirmą kartą sužinojo, kad dėl sugadintų pievų atsakomybė verčiama jam, nors, kaip minėjome, po išvažinėjimo ūkininkas kreipėsi į policiją, pranešė Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams apie situaciją, tačiau jie nesiėmė jokių veiksmų.

Dokumentai iš Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijos ūkininkus pasiekė liepos viduryje. Ūkininkai ir vėl rodo protokolą, kuriame nespalvotos nuotraukos ir jose matyti ne arimai, o žolės.

Tačiau atrodo, kad to, kas kelia abejonių ūkininkams, visai pakako Šakių teismui – užteko žinoti, kad neva suarta pieva priklauso D. Nekrošiui, o aplinkybės, kurios lėmė ginčo situaciją – policijos pripažintas chuliganiškas važinėjimas, nublanko prieš teisme liudijusių aplinkosaugininkų pasakojimus.

„Tai, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi pažeidėjas, savaime nereiškia, kad buvo padaryta esminių įstatymų pažeidimų ir priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas“, – pareiškė Šakių teismas, netenkinęs ūkininko prašymo panaikinti jam skirtą baudą.

Tvarka: į patikrinimą atvykę aplinkosaugininkai patys automobilius paliko saugomoje  pievoje. (Dariaus Nekrošiaus, Redos Ramanauskienės nuotr.)

Tačiau D. Nekrošius visa laiką primygtinai reikalavo, o dabar prašo atsižvelgti ir į apeliaciniame skunde nurodytą momentą, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą, vietą, laiką, esmę ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus. Ūkininkas įsitikinęs, kad jo kaltei įrodyti nepakanka vien duomenų iš Registrų centro, kad minima žemė priklauso jam, ir realios situacijos neatspindinčių nuotraukų.

Pritrūko duomenų

Nuo pat šios istorijos pradžios, kai programos „Natura 2000“ saugomą pievą išvažinėjo azartiški vietos jaunuoliai, D. Nekrošiaus neapleido nuojauta, kad aplinkosaugininkų patikrinimai, surašyti aktai gali būti kerštas už tai, kad ūkininkas kreipėsi į policiją ir pievas išvažinėję asmenys buvo nubausti.

Negana to, atpildo sulaukė ir kiti po pieva slidinėjusio sunkvežimio ekipažo nariai. Buvo dar viena byla – dėl D. Nekrošiaus posūnio sumušimo. Tai įvyko, kai jaunuolis nubėgo drausminti sunkvežimio vairuotojo. Pasivažinėjimas pažliugusia pieva ekipažui atsirūgo. Jo nariai buvo pripažinti kaltais ne tik dėl chuliganiško vairavimo, bet dėl ir D. Nekrošiaus posūnio sveikatos sutrikdymo.

Dėmesio centru tapusiose pievose D. Nekrošius ūkininkauja ne vienus metus. Per tą laiką nebuvo jokių patikrinimų, aplinkosaugininkams nekilo klausimų dėl ūkininko veiklos, o štai po incidento ankstyvą pavasarį pradėjo įvairūs patikrinimai ir galiausiai įvyko teismas.

Kai kurios tyrimo aplinkybės taip pat kelia įvairių minčių. D. Nekrošiaus advokatas Laurynas Zinkevičius atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo objektas yra natūralios pievos. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad minimuose žemės sklypuose yra taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Pastaba: L. Zinkevičiaus teigimu, administracinio nusižengimo protokolas savaime nėra joks asmens kaltę pagrindžiantis įrodymas. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Taip pat byloje nėra duomenų, kurie aiškiai parodytų palyginimui vaizdą prieš tariamą suarimą ir vaizdą po tariamo suarimo. Todėl byloje nėra aiškiai pagrįsta ir įrodyta, kad apskritai nagrinėjamu atveju vyrauja administracinio nusižengimo kodekso 287 str. apibrėžtas objektas – natūralios pievos, kurioms būtų taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Tai sudaro savarankišką pagrindą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną D. Nekrošiaus atžvilgiu“, – apeliaciniame skunde nurodo ūkininko advokatas.

Artojo nematė

Dar kelios dėmesio vertos detalės. Anot advokato, administracinio nusižengimo protokolas savaime nėra joks asmens kaltę pagrindžiantis įrodymas. Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas, taip pat dokumentas, kuriame fiksuojami jau surinkti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

„Šiuo atveju akivaizdu, kad jokių objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, jog D. Nekrošius suarė natūralias pievas, nesurinkta. Protokolą surašęs pareigūnas posėdžio metu patvirtino, kad protokolas surašytas ir kaltinimas pareikštas būtent D. Nekrošiui remiantis išimtinai Panemunių regioninio parko direkcijos 2021 m. gegužės mėnesio patikrinimo aktu. Kitų įrodymų nėra“, – nurodo advokatas.

Nebuvo ariama, tik provėžose atkurtos pievos.

Įdomu tai, kad šiame patikrinimo akte už padarytą žalą gamtai kaltu nurodytas Žiogas Nekrošius. Todėl, jeigu institucijos pagrindiniu įrodymu byloje laikomas Panemunių regioninio parko direkcijos patikrinimo aktas, kuriame kaltu pripažintas visai kitas, byloje nenustatytas asmuo – Žiogas Nekrošius, kodėl protokolu, o vėliau ir nutarimu remiantis, tuo pačiu patikrinimo aktu pripažįstamas kaltu padarius administracinį nusižengimą D. Nekrošius?

Ir pabaigoje – tiek protokolą surašęs pareigūnas, tiek ir minėto patikrinimo akto autorė Panemunių regioninio parko direkcijos specialistė, kiti byloje liudiję pareigūnai patvirtino, kad nematė, kas suarė žemės sklypus, nematė, kad D. Nekrošius artų žemės sklypus, nematė jokios sunkiosios žemės ūkio technikos žemės sklypuose.

Nuostolis: chuliganiško važinėjimo padariniai – kone 0,5 m gylio provėžos. (Dariaus Nekrošiaus, Redos Ramanauskienės nuotr.)

Laukia tęsinio

AAD Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Irenijus Kaluškevičius susilaikė nuo komentarų apie ginčą dėl suartų pievų. „D. Nekrošius parašė skundą, todėl bylą dar nagrinės Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka“, – motyvavo I. Kaluškevičius.

Abejones dėl tiesioginių ūkininko padarytų pažeidimų įrodymų trūkumo AAD Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas atrėmė, kad esą tokia tyrimo ir pažeidimo surašymo tvarka yra įprasta.

„Nėra taip, kad būtų kaupiama kažkokia duomenų bazė, kaip kažkokia dalis atrodo natūroje. Nefiksuojame, kad Panemunėje yra kažkiek hektarų pievos ar penkiolika medžių miške. Patikrinimo dieną fotografuota ir nuotraukos yra tokios, kokios buvo tą dieną. Gegužės mėnesį buvo darytas patikrinimas ir asmenys matė, kaip ten buvo. Gegužę žalienos nėra visiškai sužėlusios ir matyti, kad yra žemės dirbimo požymių”, – aplinkosaugininkų poziciją gynė I. Kaluškevičius.

Tyrimą dėl galimai suartos pievos atlikęs Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Kęstutis Valiukevičius į įvykio vietą nuvyko tik liepos mėnesį, kai gavo medžiagą iš Panemunių regioninio parko direkcijos, t. y. praėjus beveik trims mėnesiams, kai buvo užfiksuotas pažeidimas. Žinios apie chuliganišką išvažinėjimą pavasarį tyrėjus pasiekė vėliau.

„Nebus išvažinėti visi hektarai, kiek jis (D. Nekrošius – red. past.) jų turi. Suprantu, kad gali būti išvažinėta kažkiek prie kelio, na, neišsiteko pravažiuoti, įvažiavo į lauką, bet ne visas laukas išvažinėtas, – bandė svarstyti I. Kaluškevičius. – Bet dabar jau aš apie šitą dalyką nediskutuosiu, nes tai yra ginčo objektas ir tokie dalykai sprendžiami teisme."

AAD Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas paaiškino, kad tik tada, kai įsigalioja teismo sprendimas, įregistruota bauda pasiekia VMI. Dėl žalos aplinkai apskaičiuotos baudos, jei asmuo jų nemoka savanoriškai, teikiamas ieškinys teismui.

Gamtai padarytos žalos dydis skaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintus įkainius. Viskas priklauso nuo ploto. Įkainiai yra už 1 kv. m ir kuo tų kvadratų daugiau tuo, tuo didesnė žala skaičiuojama.