Už antrojo parko vystymui skirtą įstatymų pataisų paketą po pateikimo balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 12. Pataisas toliau Seimas svarstys gruodžio 21 dieną. 

Jeigu Seimas pakeitimus priims, antrasis vėjo elektrinių Baltijos jūroje parkas bus statomas be valstybės paramos, projekto įgyvendinimas truks trumpiau, o šalies elektros gamybą jis padidins ketvirtadaliu.  

Kaip parlamentarams sakė pataisas pristatydamas energetikos ministras Dainius Kreivys, du parkai jūroje leis Lietuvai pasigaminti dar 50 proc. elektros, nes dabar jos pasigaminama vos iki 40 proc. 

Pasak jo, antrasis jūros parkas bus statomas už pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje. 

„Jis bus toliau į jūrą nuo to pirmojo parko“, – teigė ministras, atsakydamas į „valstietės“ Ligitos  Girskienės klausimą dėl parko statybos vietos.  

Ministras aiškino, kad iki 2030 metų numatyta pastatyti du vėjo jėgainių parkus jūroje, dar 3,6 gigavato energijos gauti iš sausumos vėjo ir virš 4 gigavatų – iš saulės jėgainių.

„Tai patenkintų visą mūsų poreikį. Plius importas. Tikrai konkurenciją turėsime pakankamai aštrią ir tikrai kainos bus neblogos. Jūros vėjas konkuruos rinkos sąlygomis, o didesnis kiekis ir leis mažinti kainas mūsų vartotojams“, – kalbėjo D. Kreivys. 

 Tuo tarpu „valstietis“ Arvydas Nekrošius nuogąstavo, kad iš vėjo jūroje pagaminta elektra bus brangesnė negu pagaminta iš vėjo sausumoje: „Statyti jūroje bus brangiau negu sausumoje“. 

Pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną Energetikos ministerija numato paskelbti 2023 metų rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Planuojama, kad 700 megavatų (MW) galios vėjo parkas pradės veikti apie 2030-uosius.