„Sudeginome šimtus sąskaitų, nebegalime jų apmokėti. Šokiravo degalų ir maisto, visų kainų augimas“, – komentavo Neapolio gyventojas.

Tuo tarpu britai sąskaitų nedegina, o tiesiog jas ignoruoja. Atsirado judėjimas „Don’t pay“, kuris ragina žmones nemokėti už dujas ir elektrą energetikos bendrovėms.

Vokietijoje išeiti į gatves kursto opozicija ir radikalai. Kairiųjų pažiūrų atstovai skelbia „karštą rudenį prieš socialinį šaltį“. Dešinieji reklamuojasi šūkiu: „Karštas ruduo, o ne šaltis“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Namuose, o ne į gatves išėję pensininkai, irgi laikosi griežtai. Pensininkė mokytoja Barbara dėl aukštų kainų kaltina Vakarus.

„Mes esame Vakarų įvestų sankcijų aukos. Jos kenkia tik mums patiems. Ką mes galime padaryti? Tik nutraukti sankcijas ir atidaryti dujotiekį „Nord Stream 2““, – teigė berlynietė Barbara.

Sudeginome šimtus sąskaitų, nebegalime jų apmokėti. Šokiravo degalų ir maisto, visų kainų augimas.

Dalis Čekijos gyventojų pritaria tokiai nuomonei ir ragina nusilenkti V. Putinui. Prahoje, dešimttūkstantinėje minioje plevėsuoja plakatai, smerkiantys narystę Europos Sąjungoje.

„Esu pensininkas, kaip ir mano antroji pusė. Nerimauju dėl artėjančios žiemos“, – dalijosi vyras iš minios.

„Nepritariu tam, kas vyksta dabar. Kylančios elektros, dujų kainos“, – antrino kita praeivė.

Kinija šaiposi

Europiečiams sunku atsisakyti gero gyvenimo. Vietoj makaronų itališkame restorane, kai kurie yra priversti taupyti sąskaitoms.

Protestuose besilankantys gyventojai daro paslaugą autokratiniams režimams.

Kinijos komunistinis leidinys „Global Times“ karikatūrose piešia Europą kaip sukaustytą ledo. Neabejojama, tokia situacija džiaugiasi ir Rusija.

„Kuomet Europos Sąjungos šalių vyriausybės jaučia savo gyventojų spaudimą, toms vyriausybėm yra vis sunkiau kalbėti apie naujas sankcijas“, – situaciją komentavo komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis.

Lietuvoje apklausos visada parodydavo, kad lietuviai nėra linkę protestuoti.

„Pilietinės galios indekso apklausa paskutiniu metu rodė, kad demonstracijos, mitingai ir piketai sulaukia iki 8 proc. palaikymo. Tai nėra dideli skaičiai“, – tvirtino Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.

Vėl daužys langus?

Istoriškai žvelgiant, būtent ekonominė padėtis lietuvius išgindavo į gatves. 2009 m. sausį įsisiūbavus ekonominei krizei, profsąjungos sukvietė žmones prie Seimo. Mitinguotojai piktinosi, kad prieš Kalėdas nurėžtos pensijos ir atlyginimų išmokos.

„10 proc. tik gerai gyvena, o visi kiti – tik kruopom“, – archyvinėje vaizdo medžiagoje atskleidė mitingo dalyvė.

Tuometinis mitingas virto riaušėmis, politikai apmėtyti kiaušiniais, daužyti parlamento langai. Pareigūnams teko naudoti ašarines dujas. Tačiau skelbta, kad tokius neramumus kažkas išprovokavo.

Politologės teigimu, protestui kilti daug nereikia, jau kelis metus jaučiamas nuovargis ir įtampa.

„Įtampa ateina kartu su karo Ukrainoje situacija. Tai papildomi dirgikliai, kurie visai šalia kainų kilimo. Kartu tai galingas užtaisas, kuris gali virsti protestais“, – darė išvadas I. Petronytė-Urbonavičienė.

„Norėčiau padaužyti langus vieną kartą ir viskas. Emocijas reikia išleist“, – tvirtino senyvas lietuvis.

Kartu tai galingas užtaisas, kuris gali virsti protestais.

Ekonomistai teigia, kad šiuo sunkmečiu išeitis – taupymas. Bene pusę šalies gyventojų ir pradėjo tą daryti.

„Renkasi pigesnius prekių ženklus, atsisako nebūtinų pirkinių. Apklausoje žmonės rašė, kad kam seniau samdydavo kitus, dirba patys“, – reziumavo „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Vyriausybei atrodo, kad padėtis nėra tokia bloga. Pasak energetikos ministro, net 87 proc. vartotojų už elektrą vis dar moka mažiau nei 24 centus už kilovatvalandę.

„Kiekvienas mūsų turėtų suprasti, kad tai – laikina“, – sakė A. Armalis.