Remiantis pranešimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didėja atitinkamai iki 1,25, 1,50 ir 0,75 proc., o pokyčiai įsigalios nuo 2022 metų rugsėjo 14 dienos.

Pasak banko, šis esminis žingsnis leis paankstinti perėjimą nuo ilgai taikyto itin skatinamojo pinigų politikos palūkanų normų lygio prie lygio, padėsiančio pasiekti ECB nustatytą 2 proc. infliacijos tikslą.

Prognozuodamas ateities tendencijas, ECB gerokai padidino savo infliacijos prognozę, dabar skaičiuodamas, kad 2022 metais infliacija vidutiniškai sieks 8,1 proc., 2023 metais – 5,5 proc., o 2024-aisias – 2,3 procento.

Taip pat bankas prognozuoja, kad 2022 metų pirmąjį pusmetį atsigavęs euro zonos ekonomikos augimas vėliau gerokai sulėtės, o paskutinę šių metų dalį ir 2023 metų pirmąjį ketvirtį numatomas ekonomikos sąstingis.

Pasak banko, euro zonos ekonomika 2022 metais augs 3,1 proc., 2023 metais – 0,9 proc., o 2024 metais – 1,9 procento.

Beprecedenčiu palūkanų normų kėlimu siekiama padidinti vartotojų, vyriausybių ir įmonių skolinimosi išlaidas, nes manoma, kad tai sulėtina išlaidas ir investicijas bei stabdo sparčiai augančias vartotojų kainas, sumažėjus prekių paklausai.

Analitikai teigia, kad šiuo žingsniu taip pat siekiama sustiprinti banko patikimumą po to, kai jis nepakankamai įvertino, kiek ilgai ir koks stiprus bus pastarasis infliacijos šuolis.

Rugpjūtį euro zonoje pasiekusi rekordinius 9,1 proc., infliacija ateinančiais mėnesiais gali išaugti iki dviženklio skaičiaus, teigia ekonomistai.

Karas Ukrainoje pakurstė infliaciją Europoje, Rusijai smarkiai sumažinus pigių gamtinių dujų, naudojamų namams šildyti, elektrai gaminti ir gamykloms valdyti, tiekimą.

Tai padidino dujų kainas 10 ar daugiau kartų.

ES pareigūnai pareiškė, kad Rusija naudoja tiekimo mažinimą kaip šantažo priemonę, kuriuo siekiama daryti spaudimą ir suskaldyti ES dėl paramos Ukrainai.

Rusija aiškina tai techninėmis problemomis, o šią savaitę pagrasino visiškai nutraukti energijos tiekimą, jei Vakarai įvestų viršutines ribas rusiškų gamtinių dujų ir naftos kainoms.

Ekonomistai mano, kad ECB palūkanų normų kėlimas gali pagilinti šių metų pabaigoje ir 2023 metų pradžioje prognozuojamą euro zonos ekonomikos nuosmukį, kurį sukels išaugusi infliacija, dėl kurios pabrango įvairiausi dalykai – nuo ​​bakalėjos prekių iki komunalinių paslaugų.

ECB nekontroliuoja energijos kainų, tačiau bankas argumentavo, kad palūkanų didinimas neleis aukštesnėms kainoms įsiterpti į lūkesčius dėl darbo užmokesčio ir kainų susitarimus, o ryžtingi veiksmai padės išvengti dar didesnių kainų kilimo, neišvengiamo, jei infliacija įsitvirtintų.

Bankas „nori kovoti su infliacija ir nori būti toks matomas“, pareiškė banko „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas, nors ir pridūrė, kad energijos kainos ir vyriausybės paramos programos, skirtos iš dalies apsaugoti vartotojus, „turės daug didesnį poveikį infliacijai ir gresiančio nuosmukio gyliui nei pinigų politika“.

ECB didindamas palūkanų normas atsiliko nuo kitų pasaulio centrinių bankų.

Centriniai bankai visame pasaulyje suskubo didinti palūkanų normas, kai dėl Rusijos karo Ukrainoje ir užsitęsusių COVID-19 pandemijos padarinių infliacija šovė į viršų.

Prieš tai ne vienerius metus skolinimosi išlaidos ir infliacija išliko žemi dėl tokių plačiai paplitusių tendencijų kaip globalizacija, gyventojų senėjimas ir skaitmeninimas.