Tvarumo ambasadorė Milda Žemaitienė išskiria penkis principus, kurie padidins mūsų pusryčių, pietų ir vakarienės draugiškumą aplinkai.

1. Dažniau rinkitės augalinius produktus. Visi specialistai tvirtina, kad gyvulinės kilmės produktų (mėsos, pieno, kiaušinių) keitimas augaliniais yra bene veiksmingiausias ir tvariausias būdas sumažinti neigiamą maisto industrijos poveikį aplinkai. Iš gyvūnų pagamintas maistas turi didesnį anglies dioksido pėdsaką: avienos, jautienos ir sūrių pramonė yra didžiausi visuotinį atšilimą sukeliančių dujų šaltiniai. Be to, mėsos pramonėje, norint užauginti vieną kilogramą maisto, sunaudojama ypač daug vandens, palyginti su augaliniais produktais. Tvari mityba nereiškia, kad kasdien būtina valgyti vien vaisius ir salotas – tiesiog įprastus mėgstamus mėsos patiekalus, pieno produktus, kiaušinius dažniau stenkitės keisti alternatyvomis, pavyzdžiui, mėsos kepsnius – sojų, pieną – augaliniais gėrimais ir t.t. Sojų gaminiai, kurie savo skoninėmis savybėmis gali būti labai panašūs į mėsą, sūrį ar varškę, yra labai vertingi maistine prasme. Dalies gyvūninės kilmės produktų keitimas augaliniais svarbus ne tik aplinkai, bet ir sveikatai. Mitybos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai kartoja, kad mūsų racione vis dar drastiškai trūksta augalinės kilmės ir gerokai per daug gyvulinės kilmės produktų. Sveikatos apsaugos ministerija, kas penkerius metus organizuojanti gyventojų mitybos tyrimus, yra nurodžiusi, kad tik maždaug kas antras (57,3 proc.) lietuvis daržoves ir vaisius valgo kasdien ir tik kas dešimtas juos valgo keturis ar penkis kartus per dieną, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Šių tyrimų duomenimis, lietuvių maisto racione vis dar vyrauja riebalų perteklius – riebalinės kilmės kalorijos sudaro 42,9 proc. viso raciono energinės vertės vietoj rekomenduojamų 25–35 proc. Daugiau nei vertėtų suvartojame ir paprastųjų angliavandenių. Nors vaisių ir daržovių vartojimas didėja, kad būtume sveiki, jų, kaip ir žuvų produktų, suvalgome nepakankamai.

2. Gaminkite patys. Daugeliui aišku, kad gaminant maistą namie paprastai ir sveikiau maitinamasi. Be to, maisto gaminimas namuose sveikesnis ir planetai. Taip yra todėl, kad gamindami maistą namuose galime patys pasirinkti ingredientus, sunaudoti mažiau maisto produktų ir energijos. Kai gaminate patys, galite rinktis tvaresnės gamybos, ekologiškus ingredientus, kuriuos gaminant daromas mažesnis poveikis aplinkai, o kai užsisakote jau pagamintą maistą, nežinote ingredientų kilmės ir kaip jie buvo pagaminti. Gamindami namuose, galime kontroliuoti ir maisto, ir jo pakuočių atliekas: pasigaminti lygiai tiek, kiek suvalgysime, rūšiuoti ar įsigyti produktų be pakuočių. Paradoksalu, bet kol kas didžiausi maisto švaistytojai yra vartotojai, o ne restoranai ar parduotuvės, tad yra dar kur tobulėti ir tai įmanoma.

3. Nešvaistykite maisto. Pasaulio gamtos fondo (WWF) duomenimis, 30 proc. viso bendrai pagaminamo maisto yra iššvaistoma. Įvairūs tyrimai rodo, kad daugiausia maisto išmetama būtent namų ūkiuose – net 40–50 proc. viso išmetamo maisto. Sumažinti atliekų kiekį namuose paprasta: planuokite, ką ir kiek valgysite, ir pagal tai sudarykite maisto produktų sąrašą; nepirkite produktų, kurie „gali praversti“, nes paprasčiausiai jie gulės lentynose ir lauks savo eilės, kol baigsis galiojimas; viską, ko negalite suvalgyti, užšaldykite; venkite pirkimo paakinti reklaminių akcijų, o ne realaus poreikio; švieži vaisiai ir daržovės greitai genda – jų nepirkite daugiau, nei galite atitinkamu laikotarpiu suvartoti. Dar vienas triukas – pradėkite gaminti iš turimų maisto likučių. Ir jokiu būdu neikite į maisto parduotuvę būdami alkani: tada žmonės labiausiai neatsparūs akcijoms ir prisiperka daugiau, nei galėtų suvalgyti.

Paradoksalu, bet kol kas didžiausi maisto švaistytojai yra vartotojai, o ne restoranai ar parduotuvės, tad yra dar kur tobulėti.

4. Mažinkite plastiko naudojimą. Plastiko produktų sutinkama kiekviename žingsnyje, tačiau reikšmingai sumažinti jo gamybą ir išmetimo kiekį tikrai įmanoma. Pirmiausia reikėtų įprasti į parduotuves neštis daugkartinio naudojimo maišelius. Antra, stenkitės rinktis nesupakuotus vaisius, daržoves ar kitus produktus. Trečia, atkreipkite dėmesį į tai, ar naudojamos perdirbtos pakuotės. Vis daugiau gamintojų investuoja į perdirbamų pakuočių naudojimą.

5. Dažniau rinkitės sezoninius, regioninius ir tvarios gamybos produktus. Šią taisyklę žinome, tačiau užbėgę į parduotuves vis dar dažnai pamirštame: kuo arčiau maisto gamybos vietos gyvename, tuo mažesnis jo neigiamas poveikis aplinkai. Be to, tie produktai, pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės, kurie nesiunčiami toli, paprastai būna ir skanesni. Šiais laikais tvarią gamybą palaikantys, aplinką tausojantys, ekologiški, naudingi sveikatai gaminiai yra žymimi specialiais ženklais – netingėkite pastudijuoti etikečių. Taip atsirinksite vertingesnius sau ir planetai produktus. Jei perkate mėsą, pieną, kiaušinius – rinkitės laisvai auginamų galvijų ir paukščių produktus, palaikykite ekologinius ūkius.