Kaip ketvirtadienį pranešė tarnyba, per pirmuosius šešis mėnesius pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius padaugėjo beveik 2,7 karto, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Kaip ir pernai, didžiąją dalį pranešimų – kiek daugiau nei 94 proc. – sudarė „fintech“ įmonių siunčiami pranešimai apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.

Dėmesio centre – kriptovaliutos

Labiausiai – net 33,7 karto – padidėjo virtualiųjų valiutų operatorių teikiamų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičius, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu.

„Šį augimą galime sieti su sektoriaus reguliavimo griežtinimo iniciatyvomis. Tikėtina, kad Lietuvoje jau veikę operatoriai pradėjo atidžiau žiūrėti į pinigų plovimo prevenciją. Be to, itin daug pranešimų FNTT pateikė naujai atsiradę ir Lietuvoje veiklą pradėję kriptovaliutų operatoriai“, – pranešime sakė FNTT direktorius Antonis Mikulskis.

Daugėjo ir iš komercinių bankų gautų pranešimų. Per šių metų pirmuosius šešis mėnesius tokių pranešimų padaugėjo 1,8 karto.

Pasak tarnybos, šis augimas siejamas su įtempta situacija dėl prasidėjusių karo veiksmų Ukrainoje, kai kovo mėnesį FNTT paprašė finansų įstaigų atidžiai stebėti ir informuoti ją apie Rusijos ir Baltarusijos fizinių ir juridinių asmenų finansines operacijas, siekiančias 50 tūkst. eurų fiziniams asmenims ir 100 tūkst. eurų juridiniams asmenims.

Finansų įstaigų buvo prašoma stebėti visus sandorius, apimančius pinigų siuntimą, gavimą, keitimą į ir iš kriptovaliutų, investicijas į nekilnojamąjį turtą, akcijas ir pan.

Sustabdyta operacijų už 105 mln. eurų

Per šių metų pirmąjį pusmetį, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gerokai išaugo sustabdytų lėšų suma pagal gautus pranešimus apie įtartinas operacijas, kuriuos pateikė Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai.

Tokių pranešimų skaičius išaugo 2,4 karto, o sustabdytų lėšų suma pasiekė daugiau nei 105 mln. eurų. Praėjusiais metais sustabdytų lėšų suma siekė kiek daugiau nei 27 mln. eurų.

Didelę tokių pranešimų dalį siuntė virtualiųjų valiutų operatoriai, o pranešimuose minimos įtartinos operacijos galimai buvo susiję su „tamsiajame internete“ (angl. – dark web) veikiančių subjektų operacijomis, galima subjektų nelegalia veikla, nenurodomais pinigų šaltiniais, kitų asmenų vardu jiems nežinant atidarytomis sąskaitomis, piniginėmis operacijomis, turinčiomis pinigų mulo požymių.

Per šių metų pirmąjį pusmetį padaugėjo ir užsienio finansinės žvalgybos padalinių, FNTT ir Lietuvos policijos padalinių pateiktų prašymų stabdyti pinigines operacijas.

Šių metų pirmąjį pusmetį fiksuojamas beveik dvigubai išaugęs tokių prašymų skaičius. Sustabdytų lėšų suma taip pat dvigubai viršija praėjusių metų pirmojo pusmečio rezultatus – sustabdyta beveik 8,7 mln. eurų, praėjusių metų pirmąjį pusmetį – beveik 4,8 mln. eurų.

Dažniausia tokių prašymų priežastis – sukčiavimas apsimetant bankų darbuotojais, perimami elektroniniai susirašinėjimai tarp įmonių, nurodant sukčiams prieinamas sąskaitas pavedimams gauti, apgaule išviliotų pinigų pervedimas į užsienyje esančias sąskaitas.

Analizės ir patikrinimai

FNTT pareigūnai, išanalizavę gautą informaciją, per pusmetį tolesniam tyrimui kitoms institucijoms bei FNTT padaliniams perdavė 168 medžiagas.

Daugiausia medžiagų perduota Lietuvos policijos padaliniams ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), dalis perduota kitiems FNTT padaliniams bei kitoms institucijoms,  tarp jų – ir teisėsaugos.

Per tą patį laikotarpį FNTT Priežiūros skyrius patikrino 15 įpareigotųjų subjektų.

Dėl įvairių Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) pažeidimų specialiai šių pažeidimų nagrinėjimo komisijai buvo perduota 14 medžiagų.

Subjektams skirtos piniginės baudos ir įspėjimai.