Bausmė už komentarą

Komentarai, prisidengus absurdiškiausiais slapyvardžiais, liejasi portaluose, socialiniuose tinkluose. Skamba šlykščiausi epitetai, tai byloja apie pažeistą mūsų mentalitetą. Nuomonės dažniausiai pateikiamos be jokių argumentų. Tiesiog kaip neapykantos ir nepasitenkinimo išraiška.

Rusijai užpuolus Ukrainą daugelis Lietuvoje veikiančių portalų apribojo komentavimo galimybę dėl galimo nesantaikos kiršinimo ar prorusiškų veikėjų galimo suaktyvėjimo. Tai išimtis. Žodžio ir minties laisvė nevaržoma nuomonę išsakant kitomis temomis.

Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate šiais metais pradėti penki ikiteisminiai tyrimai dėl šmeižto. Keturios bylos vis dar tiriamos, viena nutraukta.

Visoje Lietuvoje pastebima tendencija, kad pareigūnai ikiteisminius tyrimus dažniausiai pradeda tik tada, kai įžeidinėjama dėl seksualinės orientacijos, tautinės nesantaikos kurstymo ir, žinoma, kai tai susiję su jais pačiais. Visi kiti nuo įžeidimų priversti gintis patys: privačia tvarka kreiptis į teismą ir kt.

Tiesa, Kauno pareigūnai komentarų vertinimui suteikė dar naujų spalvų. Susidaro įspūdis, kad nuspręsdami pradėti ikiteisminį tyrimą ar jo nepradėti jie vadovaujasi dvigubais standartais. Pareigūnų vertinimu, žurnalistes galima vadinti debilėmis, šliundromis ir kt., nes tai nuomonė, kuri neverta ikiteisminio tyrimo.

Visai kita situacija, kai komentatorius apie skandalingai vertinamą verslininką parašo: „Šitas sukčius daug ką apgavęs, bet dauguma patingėjo ieškoti teisybės.“ Kauno prokurorai iškart pradeda ikiteisminį tyrimą ir net pasirūpina teisėjo rezoliucija su įrašu „sutinku“, kad būtų atskleistas komentatoriaus IP adresas.

Situacija: šiemet Kaune pradėti penki ikiteisminiai tyrimai dėl įžeidžių komentarų. (Asociatyvi Š. Mažeikos/BNS nuotr.)

Išvadino sukčiumi

Vienas iš šiais metais Kaune pradėtų tyrimų yra pagal vieno verslininko policijai pateiktą pareiškimą. Jis nurodo esą buvęs apšmeižtas komentatorių, kai „Kauno diena“ publikavo rašinį apie abejonių keliančius jo sandorius.

Pareiškėjas policijai nurodė du komentarus, kurie padarė didelę žalą jo reputacijai, ir dėl to prašė policijos pradėti ikiteisminį tyrimą. Pradėjusi tyrimą policija kreipėsi į „Kauno dieną“, kad būtų atskleisti verslininką esą apšmeižusių komentatorių IP adresai.

Jis pareiškime policijai nurodo straipsnyje buvęs neigiamai minimas kaip nepatikimas asmuo, kuris nesąžiningai elgėsi su buvusiais verslo partneriais ir darbuotojais.

Skaitytojas, pasivadinęs „žinomu veikėju“, parašė: „Šaunuoliai, kad nenuleido rankų ir paviešino šią istoriją. Šitas sukčius daug ką apgavęs, bet daugelis patingėjo ieškoti teisybės. Žinant, kad Lietuvoje teisėsauga vangiai baudžia apsukresnius sukčius, nekyla rankos gaišti laiką kovai su tokiais.“

Kitas komentaras: skaitytojas, pasivadinęs „normaliai“, parašė komentarą: „Taip ir reikia sukčiui, jei užsiima aferomis, tai tegul šviečia kaip jonvabalis.“

Nutarimą priėmusi prokurorė nusprendė, kad minėtus komentarus parašę ir paskelbę asmenys, įvardiję jį kaip sukčių, jį apšmeižė, ir iškart pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Privertė prisiminti

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį: įtariamas asmens šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę. Nutarime dėl susipažinimo su dokumentais prokurorė taip pat nurodo, kad, remiantis teismų praktika, šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas.

Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju asmuo pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą.

Išsamus išaiškinimas apie garbę ir orumą paskatino prisiminti atvejus, kai prašymai pradėti ikiteisminius tyrimus dėl šmeižimo liko tik prašymais. Du atvejai, dėl kurių „Kauno dienos“ žurnalistai kreipėsi į policiją dėl šmeižto, parodė gana formalų tų pačių Kauno pareigūnų požiūrį.

„Kauno dienos“ žurnalistė buvo iškoneveikta Antano Kandroto, žinomo kaip Celofanas, sukurtame vaizdo įraše. „Debilė“ – tai tik vienas iš įžeidžių žodžių. Tokių epitetų žurnalistė nusipelnė aprašiusi asmenį, teisiamą už vengimą mokėti mokesčius ir pretendavusį tapti tautos išrinktuoju Seime.

Žurnalistė buvo užgauliojama dėl esą priklausymo prokurorų klanui, kuris esą sufabrikavo prieš jį bylą. Žurnalistė vadinta neatsakingo elgesio žurnaliste, lyginama su laisvo elgesio moterimi.

Minėti epitetai nebuvo nesuvaldytų emocijų pliūpsnis. Vaizdo įrašas buvo tikslingai sukurtas, kai žurnalistė telefonu susisiekė su minėtu asmeniu, norėdama išklausyti ir pristatyti jo poziciją. Tam asmeniui pakako įžūlumo asmenine žinute atsiųsti nuorodą į vaizdo medžiagą. Vaizdo įrašą matė per 7 tūkst. žiūrovų.

Žurnalistė kreipėsi į pareigūnus ir prašė įvertinti pateiktą informaciją ir vaizdo medžiagą sukūrusį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl šmeižiamos informacijos skleidimo.

Pareigūnų vertinimu, moterį pavadinti debile yra nuomonė, o ne šmeižtas. „Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją – faktus ir duomenis nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Už nuomonės skleidimą baudžiamoji atsakomybė nekyla. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Taip pat spėjamas manymas ir subjektyvaus pobūdžio negatyvus asmens vertinimas nesudaro baudžiamosios atsakomybės“, – atsakyme žurnalistei nurodė policija.

Nuomonės ar šmeižtas?

Kaip nuomonė įvertinti ir kitą žurnalistę užsipuolusių komentatorių žodžiai. Skaitytojų audrą sukėlė aprašytas tyrimas apie neteisėtą grožio industrijos specialistės veiklą karantino metu.

„Žodžiu rašinėlio autorė yra tikrai žurnalistinės SLIUCHA (šliucha)";  „Sunkus metas žurnaliūgoms! O ypač tokioms, kurioms jau jokios procedūros nepadės, tada ir parsidavyneti tenka už grašius.“(Kalba netaisyta – red. past.) Tai tik keletas komentarų ištraukų. Juos policija taip pat įvardijo kaip nuomonę. Nieko šmeižikiško ar žmogaus garbę ir orumą žeminančio pareigūnai nepastebėjo.

Kauno pareigūnai komentarų vertinimui suteikė dar naujų spalvų.

„Išnagrinėjus komentarus, nenustatyta, kad juose autoriai vartotų necenzūrinius žodžius ar kitaip šmeižtų autorę, pateiktų konkrečių šmeižiančių faktų, kurie sudarytų nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Komentarų autoriai tekste, bendrame kontekste vartoja žodžius SLIUNDRA, SLIUCHA, „žurnaliūgoms“, kurie galėtų būti vertinami kaip nepagarbūs, netaktiški ar nekorektiški", – paaiškino pareigūnai, kurių kolegos įsižeidė pavadinti agurkais.

Būtent, taip. „Stovi agurkai prie pepco“, – taip skambėjo pareigūnus įžeidusi žinutė. Situacija buvo aprašyta, kai 2021 m. Tauragės apskrities policija nurodė, kad feisbuko grupėje „Pagalba vairuotojams Tauragėje“ buvo publikuota nuotrauka, kurioje vaizduojamas tarnybinis policijos automobilis su minėtu prierašu.

Policijos vertinimu, 20-metis jaunuolis savo veiksmais ne tik įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinį nusižengimą [6] – pažemino statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbę ir orumą. Už šį pažeidimą numatyta bauda nuo 90 iki 140 eurų.

Paaiškino ir nukirto

Kadangi jau minėto prieštaringai vertinamo verslininko šmeižimo atveju nusikaltimas patenka į Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, o žurnalistėms taikyti epitetai į šį straipsnį nepatenka, abi istorijas palyginti paprašėme Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus.

Absurdas: atrodo, Kauno prokuratūros sprendimui pradėti  ikiteisminį tyrimą ar jo nepradėti įtakos gali turėti ir vėjo kryptis. (Elijaus Kniežausko nuotr.)

Kuo labiau įžeidūs verslininko nurodyti skaitytojų komentarai, nei tie, kurių pareigūnai nesiėmė vertinti kaip įžeidžių, ir kodėl verslininko atveju pradėtas ikiteisminis tyrimas, o žurnalistų atvejais nieko nedaryta?

Kauno apygardos prokuratūros atstovės spaudai Tautvilės Merkevičiūtės atsiųstame komentare dėstoma, kad nurodytais konkrečiais atvejais nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas tiek prokurorų, tiek teismo sprendimais: prokurorų ir teismo pozicija sutapo – komentarai įvertinti kaip nuomonės išsakymas.

Prokuratūros teigimu, verslininko atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas, nes „komentaro autorius (-iai) nebuvo žinomas (-i). Atlikus reikiamus tyrimo veiksmus, bus sprendžiama dėl procesinio sprendimo priėmimo.“

Po tokio biurokratinio prokurorų atsakymo galime daryti prielaidą, kad, patikrinus asmens teistumą dėl galimo sukčiavimo ir jo nenustačius, asmuo pripažįstamas galimai apšmeižtu ir ikiteisminis tyrimas pradedamas.

Galima ironizuoti, kad patikrinti asmens debiliškumą, priklausymą prokurorų klanui, kaltinimus korupcija ar „laisvą žiurnaliūgos“ elgesį darbas sudėtingas, tad Kauno pareigūnams lengviau nieko nedaryti.