Labdaros ir paramos įstatymo pataisomis siūloma nuo 2025 metų gyventojams nebeleisti biudžetinėms įstaigoms skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio. Tokią paramą galėtų gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas per pataisų svarstymą ne kartą akcentavo, kad paramą leidus skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms biudžetinės įstaigos nenukentėtų, nes dalis jų, pavyzdžiui, mokyklos, darželiai, paskatintų tėvų bendruomenes steigti labdaros fondus ir juose kaupti paramą, jų lėšas skirstytų bendruomenės, o ne įstaigų vadovai.

Anot parlamentaro, tokiu atveju parama būtų skiriama tik organizacijoms, kurios rūpinasi viešuoju gėriu: „Kad savo sumokėtų mokesčių dalį asmenys nesusigrąžintų sau skirdami organizacijai, kuri teikia tiesiogiai jiems naudą“.   

Siekiame atkurti teisybę ir užtikrinti stabilų NVO finansavimą.

Pasak M. Majausko, NVO viešąsias paslaugas teikia „daug empatiškiau ir efektyviau“ už valstybines institucijas. Jis tikina, kad 1,2 GPM skirta būtent tokioms įstaigoms remti, o dabar šios tvarkos taikymas „išsikreipė“, kadangi paramą galima skirti ir biudžetinėms įstaigoms, jau gaunančioms valstybės finansavimą. Taip pat asmeninei naudai, pabrėžė politikas.

„Pavyzdžiui, sodų bendrijos nariai skiria sumokėtus valstybei mokesčius sodo bendrijai ir nusitiesia sau keliuką. Tokia tvarka išsikreipė, todėl siekiame atkurti teisybę ir užtikrinti stabilų NVO finansavimą, būtent remiant pilietiškumą ir sudarant galimybę žmonės skirti būtent NVO“, – LRT Radijui antradienį sakė Seimo narys.

Savo ruožtu Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis pažymėjo, kad siūlomi pakeitimai yra „prievarta“, iš gyventojų atimama teisė dalį savo sumokamų mokesčių skirti kur norisi.

Opozicijos parlamentaro nuomone, įsigaliojus tokiai tvarkai, NVO daugiau paramos nesulauks – pavyzdžiui, iki šiol vaikų darželiui 1,2 proc. GPM skyręs gyventojas šios dalies atiduoti nevalstybinei įstaigai tiesiog nenorės.

„Šita prievarta, panaikinant teisę pasirinkti, tikrai nepadės NVO su finansavimu. Paprasčiausiai tie žmonės, kurie skyrė savo procentinę dalį, tarkime, vaikų darželiams, neskirs niekam“, – LRT Radijo diskusijoje teigė S. Skvernelis.

Vaikų darželis / BNS nuotr.

„Nubrauksime žmonėms pagrindinę teisę skirti savo mokesčius ten, kur jie nori“, – akcentavo jis.

Be to, anot S. Skvernelio, tikėtina, kad ateityje prognozuojant ekonominį sunkmetį, valstybinėms įstaigoms finansavimas iš biudžeto gali būti nepakankamas.

„Čia tik su rožiniais akiniais galima nematyti, kad grįšime į tą situaciją, kada su viešojo sektoriaus finansavimu bus problemos“, – įsitikinęs politikas.

Atsakydamas į kolegos Seime kritiką M. Majauskas pažymėjo, kad NVO veiklą reikia „puoselėti“ bei suteikti kuo palankesnes sąlygas piliečiams jas remti. Tuo tarpu ugdymo įstaigas, pasak jo, gyventojai galės remti įsteigę labdaros ir paramos fondus – per juos parama keliaus „ne tiesiogiai direktoriui“, o įstaigų bendruomenėms.

Politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili argumentavo, kad biudžetinės įstaigos jau gauna finansavimą, o galimybę kartu gauti ir paramą iš gyventojų ji vadina jų „sunkimu“.

„Labai nemaža dalis biudžetinių įstaigų, susijusių su ugdymu, dažniausiai iki šiol gaudavo šitą paramą. Negalime pamiršti to atvejo, ypač kai buvo popieriniai blankai pildomi, dažnai tai tapdavo netgi savotišku šantažu tėvams iš ugdymo įstaigų pusės, būtent stengtis konkrečiai į jų įstaigą pervesti pinigus“, – svarstė ekspertė.

Be to, kaip pažymėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili, ugdymo įstaigose kaip parama skirti pinigai neretai įstaigų vadovų naudojami savo, o ne tėvų nuožiūra.

Kita vertus, ji tikino, kad pinigai iš biudžeto ne visuomet įstaigas pasiekia greitai, tad gyventojų skirtos lėšos leisdavo biudžetinėms įstaigoms lanksčiau valdyti savo finansus, ypač, kai jų prireikdavo ištikus nenumatytoms nelaimėms ar atsiradus kitoms netikėtoms išlaidoms.

Diskusijoje taip pat dalyvavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos direktorės pavaduotojas Martynas Endrijaitis informavo, kad 2020 m. 1,2 proc. GPM skirta 24 tūkst. biudžetinių įstaigų už 3,1 mln. eurų. Daugiausia paramos, anot jo, skiriama Lietuvos kariuomenei, įvairioms švietimo įstaigoms.

Tuo metu tais pačiais metais daugiausiai GPM paramos iš NVO gavo viešosios įstaigos (daugiau kaip 1,1 mln. eurų), taip pat asociacijos (apie 1 mln. eurų) bei labdaros ir paramos fondai (0,5 mln. eurų).

„Atitinkami duomenys rodo, kad tikrai ženklios sumos skiriamos NVO“, – komentavo jis.

Jei įstatymo projektui bus pritarta, jis įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d.