Praėjusią savaitę Seime prasidėjus politinių partijų pokalbiams dėl to, kokios nuostatos ir įsipareigojimai turėtų atsidurti atnaujintame susitarimo dėl saugumo ir gynybos dokumente, konservatoriai deryboms paruošė savo būsimo susitarimo projekto variantą. Juo spėjo pasidalinti ir su kitomis dokumento ruošime dalyvaujančiomis Seimo frakcijomis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paruošto susitarimo projekte, kurį pavyko gauti Eltai, rašoma, kad reaguojant į išaugusią Rusijos grėsmę turėtų būti siekiama iki 2025 m. krašto apsaugai skirti 3 proc. nuo BVP. Kartu keliama ambicija – priimti sprendimą dėl visuotinės karo prievolės Lietuvoje įvedimo. Konservatoriai vyksiančių derybų metu sieks įtikinti kitas politines partijas, kad tokį žingsnį žengti reikėtų jau 2025 m.

TS-LKD paruošto susitarimo projekte taip pat deklaruotas siekis stiprinti Lietuvos ir NATO Achilo kulnu vadinamo Suvalkų koridoriaus saugumą. Šiame maždaug 100 kilometrų Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruože, įsiterpusiame tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos, siūloma įrengti „inžinerinių–fortifikacinių įtvirtinimų juostą“. Konservatoriai susitarime taip pat norėtų matyti užsibrėžimą iki 2030 m. turėti 50 000 šaulių civilines pajėgas, o iki 2023 metų parengti Valstybės gynybos planą. Galiausiai siūloma, kad partijų paruoštame dokumente atsirastų Lietuvos Kibernetinės karinės pajėgos ir kad būtų dedamos pastangos šalies teritorijoje turėti nuolatines JAV karines pajėgas.

V. Putino ultimatumai

Deryboms su kitomis politinėmis partijomis paruoštame projekte pažymima, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą dramatiškai pakeitė Lietuvos, Baltijos šalių regiono ir visos Europos saugumo padėtį.

„V. Putino paskelbti ultimatumai Ukrainai ir Vakarams buvo bei tebėra tiesiogiai nutaikyti ir į Lietuvos nacionalinio saugumo interesus – teise grindžiamą tarptautinę tvarką, euroatlantinės bendruomenės vienybę ir saugumo architektūrą Europoje, mūsų šalies apginamumą bei gynybos ir užsienio politikos savarankiškumą“, – rašoma konservatorių paruoštame dokumente.

Kaip pažymima įvadinėje teksto dalyje, situaciją komplikuoja ir tai, kad „Rusija de facto vykdo ir A. Lukašenkos režimo valdomos Baltarusijos aneksiją“. Tai, anot konservatorių, reiškia, kad Lietuvos sienos ilgis su grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančiomis valstybėmis jau sudaro daugiau kaip 960 km. Situaciją saugumo atžvilgiu, pažymi gausiausia dešiniųjų jėga Seime, apsunkina ir Kaliningrado srities militarizacija – ypač kai ten sutelktos puolamosios karinės sistemos, galinčios užkirsti kelią sąjungininkių pastiprinimui ateiti (A2/AD).

V. Putino paskelbti ultimatumai Ukrainai ir Vakarams buvo bei tebėra tiesiogiai nutaikyti ir į Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Kaip probleminis saugumo veiksnys įvardinama ir Lietuvos geografinė padėtis – Lietuva neturi strateginės gilumos. Dėl to galimas išankstinio perspėjimo bei pasiruošimo laikas potencialiai agresijai atremti reikšmingai trumpėja.

Siūlo, kad 2025 m. išlaidos gynybai didėtų iki 3 proc. nuo BVP

Reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, praėjusią savaitę Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui dar šiemet papildomai didinti gynybos finansavimą maždaug 298 mln. eurų. Skyrus papildomą asignavimą, gynybos biudžetas dar šiais metais sieks 2,52 proc. BVP. Tačiau ties šia žyma konservatoriai ragina neapsistoti. TS-LKD paruoštame susitarimo dėl Lietuvos nacionalinio saugumo projekte pateikiamas užsibrėžimas dar iki 2025 m. pasiekti, kad išlaidos gynybai siektų 3 proc. nuo BVP.

Būtent apie tokią krašto gynybai skiriamą dalį buvo užsiminęs prezidentas. Tiesa, pasiekti 3 proc. BVP kartelę jis ragino kur kas greičiau – artimiausiais metais. 

Sprendimas dėl visuotinės karo prievolės – jau po 3 metų

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) sausio pabaigoje pristačius karo prievolės Lietuvoje galimybių vertinimo studiją, valdantieji teigė, kad tokio projekto realizavimas galėtų užtrukti 6–8 metus. Tačiau Rusijai vasario 24 d. užpuolus Ukrainą tų pačių valdančiųjų atstovai užsiminė, kad diskusijos dėl visuotinio šaukimo įvedimo gali būti paankstintos.

Tai, kad konservatoriai mato galimybę paankstinti šį sumanymą, rodo ir jų parengtos gairės partijų susitarimui. Konservatoriai būtų linkę priimti sprendimą dėl visuotinės karo prievolės Lietuvoje įvedimo nuo 2025 m. Visgi panašu, kad dėl šios nuostatos nebus lengva susitarti su kitomis politinėmis jėgomis. Bent jau socialdemokratai į visuotinį jaunuolių šaukimą žiūri labai kritiškai.

Kariuomenės nuotr.

TS-LKD paruoštame projekte taip pat deklaruojamas užsibrėžimas didinti aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą.

„Kiekvienais metais reikia siekti, kad į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtojo rezervo karių būtų apie 4000. Taip būtų užtikrinta, kad 2030 metais aktyvus rezervas sudarytų 60 tūkst. karių“, – rašoma konservatorių projekte.

Įtvirtinimų juostos įrengimas sustiprinant Suvalkų koridorių

TS-LKD parengtame derybiniame dokumente taip pat siūloma įrengti „inžinerinių–fortifikacinių įtvirtinimų juostą“, kuri turėtų sustiprinti vieną jautriausių NATO taškų – Suvalkų koridorių. Tai maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, įsiterpęs tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos. Šio koridoriaus užgrobimas užtvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių.

Kaip pažymi konservatoriai, fortifikaciniai elementai turėtų atsirasti bei stiprinti saugumą ir palei visą rytinę Lietuvos sieną su Baltarusija.

Šiuo metu palei Lietuvos sieną su Baltarusija įrenginėjamas barjeras ir pjaunančios vielos užtvara – tai viena iš priemonių reaguojant į neteisėtų migrantų srautus, kuriuos sukėlė Aliaksandro Lukašenkos režimas.

Tekste taip pat pažymima, kad Lietuvos kariuomenės galią stiprintų planuotos ginkluotės, įrangos ir technikos įsigijimų paankstinimas. Anot konservatorių, gynybos pajėgumus stiprintų ir gausesnis bei geriau aprūpintų krašto apsaugos savanorių skaičius.

 Nuolatinis kovinių JAV pajėgų buvimas Lietuvoje

Konservatorių paruoštame dokumento projekte nurodoma, kad stiprinant tarptautinį saugumą ir gynybos garantijas, Lietuvai yra svarbus papildomų NATO karinių pajėgų dislokavimas bei greito pastiprinimo ir oro gynybos užtikrinimas.

Teigiama, kad siekiant papildomo reikšmingo ilgalaikio NATO sąjungininkų dislokavimo reikalingas infrastruktūros ir technikos sklandus ir operatyvus užtikrinimas. 

„Turime užtikrinti nuolatinį kovinių JAV pajėgų buvimą ir išankstinį kovinės įrangos dislokavimą Lietuvoje. Tam būtina plėsti ir gerinti infrastruktūrą, reikalingą JAV pajėgų ir pajėgumų, tuo pačiu ir oro gynybos, dislokavimui Lietuvoje“, – derybiniame projekte nurodo konservatoriai. 

 Tarptautinio saugumo stiprinimo kontekste išskiriama ne tik JAV, bet ir Lenkijos svarba.

„Lenkiją ir Lietuvą sieja strateginė partnerystė ir siekis turėti daugiau nuolatinio JAV karinio buvimo regione, nes tai turi strateginę reikšmę visai Baltijos jūros regiono gynybai. Sustiprintas bei teisiškai įpareigojantis dvišalis Lenkijos ir Lietuvos karinis ir gynybinis bendradarbiavimas padėtų sustiprinti Lietuvos saugumą, užtikrintų didesnį JAV įsitraukimą į mūsų regiono gynybą, ypač Suvalkų koridoriaus gynybą. Turime siekti trišalio ilgalaikio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje su JAV ir Lenkija“, – rašoma dokumente.

Užsibrėžimas – 50 000 šaulių civilinės pajėgos iki 2030 m.

Konservatoriai derybiniame projekte siūlo iki 2023 metų parengti Valstybės gynybos planą.

Taip pat brėžiamas įsipareigojimas „reikšmingai sustiprinti Lietuvos šaulių sąjungą“. Orientacinis tikslas – 50 000 šaulių civilinės pajėgos iki 2030 m. Taip pat siūloma pereiti prie šaulių iniciatyvinės grupės pasiūlyto modelio dėl šaulių kaip civilinių pajėgų.

Tarp siūlymų taip pat piliečių rengimas ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui (rezistencijai), siekis sustiprinti Lietuvos žvalgybos institucijas bei siekis stiprinti Lietuvos kibernetinio saugumo pajėgumus ir atsparumą gyvybinės ir kritinės infrastruktūros srityse. Dokumente pažymima, kad reikėtų įkurti Kibernetines pajėgas kaip atskirą Lietuvos ginkluotųjų pajėgų rūšį. 

Visas šias nuostatas konservatoriai trečiadienį turės progos pristatyti parlamentinėms partijoms ir prezidentui. Mat prezidento trečiadienio darbotvarkėje numatytas susitikimas su parlamentinių partijų atstovais. Susitikime bus aptartos Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginės gairės.