Kyjivas tvirtina, kad gaisras kilo Rusijos kariuomenei sąmoningai apšaudžius branduolinį objektą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą griebusis „branduolinio teroro“ ir mėginant „pakartoti“ Černobylio katastrofą, Rusijos pajėgoms apšaudžius Zaporižios atominę jėgainę šalies pietryčiuose.

Ukrainos pagalbos tarnybos pranešė užgesinusios gaisrą, kai Rusijos kariuomenė pagaliau leido gelbėtojams patekti prie objekto.

UŽDARYTI

>

[9]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„6.20 val. (vietos ir Lietuvos laiku) gaisras Zaporižios AE Enerhodare buvo užgesintas. Aukų nėra“, – paskelbė pagalbos tarnybos socialiniame tinkle „Facebook“.

Kiek anksčiau V. Zelenskis kreipėsi į pasaulio lyderius, ragindamas pabusti ir neleisti Europai „mirti nuo branduolinės nelaimės“, Rusijos pajėgoms apšaudžius didžiausią žemyno elektrinę.

„Jokia šalis, išskyrus Rusiją, niekada nėra šaudžiusi į atominės elektrinės blokus“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi, po atakos paskelbtame per platformą „Telegram“.

„Tai pirmasis kartas mūsų istorijoje. Žmonijos istorijoje. Teroristinė valstybė dabar griebėsi branduolinio teroro“, – sakė prezidentas.

Jokia šalis, išskyrus Rusiją, niekada nėra šaudžiusi į atominės elektrinės blokus.

V. Zelenskis pabrėžė, kad rusų kariai sąmoningai apšaudė branduolinį objektą.

„Šiuose tankuose sumontuoti termovizoriai. Tai yra, jie žino, kur šaudo. Jie tam ruošėsi“, – kalbėjo prezidentas.

Zaporižios jėgainė, esanti pramoniniame mieste Ukrainos pietryčiuose, pagamina maždaug 40 proc. šalies elektros energijos. Pasak V. Zelenskio, elektrinėje yra šeši iš 15-os Ukrainos reaktorių.

Ukrainos pagalbos tarnybos anksčiau paskelbė, kad Rusijos pajėgos neleidžia joms pasiekti gaisro vietos.

„Įsibrovėliai nesuteikia leidimo Ukrainos valstybiniams gelbėjimo padaliniams pradėti gesinti gaisrą“, – feisbuke pranešė pagalbos tarnybos ir nurodė, kad gaisras apėmė „mokomąjį pastatą“ ir kad veikia tik vienas reaktorius.

Regioninės karinės administracijos pranešime patvirtinama, kad gaisras jėgainėje buvo užgesintas, o 1-ojo reaktoriaus skyrius apgadintas, tačiau tai neturi įtakos bloko saugumui.

Karinė administracija pranešė, kad Rusijos pajėgos perėmė teritorijos kontrolę, o operatyvinis personalas užtikrina saugų elektrinės veikimą.

Vietos pareigūnai patikino Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), kad „būtinoji“ elektrinės įranga nebuvo paveikta, o radiacijos lygis yra normalus.

Rusijos pajėgoms praėjusią savaitę įsiveržus į Ukrainą ir pradėjus miestų apšaudymą artilerijos sviediniais ir raketomis, kilo tarptautinis susirūpinimas dėl šalies branduolinių objektų.

Zaporižios jėgainė įsikūrusi pietų Ukrainos stepėje prie Dniepro upės, už maždaug 525 km į pietus nuo Černobylio.

„Jeigu bus sprogimas – galas viskam, galas Europai, – įspėjo V. Zelenskis. – Tik skubūs Europos veiksmai gali sustabdyti Rusijos karius.“

Scanpix nuotr.

Jėgainės komplekse kilo gaisras

Į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pajėgos atakuoja šalies pietuose esančią Zaporižios atominę elektrinę, jėgainės komplekse kilo gaisras, anksti penktadienį pranešė pareigūnai.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Rusijos pajėgas liautis atakuoti didžiausią Europoje atominę elektrinę, kurioje per apšaudymą kilo gaisras.

„Jeigu ji sprogs, tai bus 10 kartų daugiau už Černobylį! Rusai privalo NEDELSIANT nutraukti ugnį“, – per „Twitter“ parašė D. Kuleba.

Jis pridūrė, kad Rusijos pajėgos šaudo į jėgainę „iš visų pusių“.

„Dėl Rusijos pajėgų apšaudymo Zaporižios atominėje elektrinėje įsiplieskė gaisras“, – sakoma anksčiau elektrinės „Telegram“ kanalu paskelbtame atstovo Andrijaus Tuzo vaizdo pranešime.

Šie kariai „tikrai yra kadyrovininkai. Jie dabar bandys ją [elektrinę] užminuoti ir šantažuoti visą Europą.

Tiesioginėje vaizdo transliacijoje buvo matyti jėgainės, esančios Enerhodaro mieste, daugelio žibintų apšviestame komplekse naktį judanti sunkioji karinė technika ir blyksintys sprogimai ir trasuojančių kulkų papliūpos, besiveržiančios liepsnos ir kylantys dūmų debesys.

A. Tuzas nurodė, kad Rusijos pajėgos įsiveržė į elektrinės 1-ąjį bloką, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

„Unian“ citavo kitą jėgainės darbuotoją, esą sakiusi, kad elektrinę šturmuoja Rusijos nacionalinės gvardijos pajėgos iš Čečėnijos, kontroliuojamos Rusijos prezidento Vladimiro Putino svarbaus sąjungininko Ramzano Kadyrovo.

Šie kariai „tikrai yra kadyrovininkai. Jie dabar bandys ją [elektrinę] užminuoti ir šantažuoti visą Europą“, – jėgainės darbuotojo žodžius citavo „Unian“.

Agentūra pridūrė, kad komplekse vyksta įnirtingi susirėmimai.

Vėlesniame „Unian“ pranešime sakoma, kad Rusijos kariai leido ugniagesiams nuvykti į atakuojamą elektrinę.

„Ugniagesius praleido“, – agentūra citavo vietos administracijos vadovo Oleksandro Starucho „Facebook“ pranešimą.

Scanpix nuotr.

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad priešgaisrinė padėtis elektrinėje „normali“.

„Operatyvinė informacija apie ataką prieš Zaporižios AE. Kaip rodo 2 val. 26 min. vietos (ir Lietuvos) laiku duomenys, Enerhodaro mieste Zaporižios AE nuo Bendrosios energijos sistemos buvo atjungtas 3-iasis blokas (veikia tik 4-asis blokas). Priešgaisrinė padėtis atominėje elektrinėje neviršija normos ribų“, – sakoma tarnybos „Facebook“ pranešime.

Nurodoma, kad gaisras kilo mokomajame korpuse, esančiame šalia elektrinės.

„Kol vyksta mūšis, Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos padaliniams neleido gesinti. Gelbėtojai pasiruošę“, – pridūrė tarnyba..

A. Tuzas sakė, kad elektrinės 1-asis reaktorius dar prieš savaitę gamino energiją, bet prieš kelias dienas jame pradėtas planinis remontas.

„Branduolinis kuras tebėra atominiame reaktoriuje. Jis dar neiškrautas. Be to, centrinėje salėje dar yra branduolinio kuro perkrovimo ir laikymo baseinas, kuriame taip pat esama rinklių su uranu ir branduoliniu kuru“, – aiškino A. Tuzas.

Atstovas perspėjo, kad iškilęs pavojus, jog bus pažeistas reaktoriaus hermetiškas korpusas.

Naujienų agentūra citavo vieną neįvardytą Ukrainos vyriausybės šaltinį, sakiusį, kad prie Zaporižios jėgainės spinduliuotės lygis padidėjęs, bet tarnybos nėra to oficialiai patvirtinusios.

Prie Dniepro upės esančiame Enerhodare veikiančios jėgainės pagaminta ketvirtadalį Ukrainos suvartojamos energijos.

Vasario 24-ąją puolimą pradėjusi Rusija intensyvina smūgius visoje Ukrainoje, padariusius didelės žalos ir nusinešusius dešimtis civilių gyventojų gyvybių.

Anksčiau Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) paskelbė pavojų, Rusijos pajėgoms įžengus į Enerhodarą.

TATENA vadovas Rafaelis Mariano Grossi (Rafalis Marianas Grosis) ragino „nedelsiant sustabdyti jėgos naudojimą“ Enerhodare ir kvietė ten veikiančias karines pajėgas „susilaikyti nuo smurto netoli atominės jėgainės“, sakoma agentūros pranešime.

TATENA: radiacijos lygis nepakitęs

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) penktadienį pranešė, kad spinduliuotės lygis prie Rusijos pajėgų užpultos Zaporižios atominės jėgainės Ukrainos pietuose išlieka „nepakitęs“.

Agentūra nurodė, kad jos generalinis direktorius M. Grossi susisiekė su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu ir Ukrainos atominės energetikos priežiūros institucija bei jėgainę valdančia bendrove.

„Esminė“ infrastruktūra atominėje elektrinėje, kuri yra didžiausia Europoje, nebuvo paveikta gaisro, TATENA citavo vietos pareigūnų pateiktą informacija.

„Jėgainės personalas imasi veiksmų padariniams mažinti“, – per „Twitter“ parašė agentūra.

M. Grossi „ragina sustabdyti jėgos naudojimą ir perspėja apie didelį pavojų, jeigu bus smogta reaktoriams“, sakoma kitoje tviterio žinutėje.

Ukrainos energetikos ministras paragino NATO įsikišti

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka paragino NATO įsikišti, kai buvo paskelbta, kad Rusija apšaudė Zaporožės atominę elektrinę pietų Ukrainoje.

„Todėl reikalaujame ne tik profesionalaus to, kas vyksta, įvertinimo, bet ir tikro įsikišimo griežčiausiomis priemonėmis, įskaitant NATO ir šalių, kurios turi branduolinių ginklų“, – anksti penktadienį feisbuke parašė H. Haluščenka.

Jis tvirtino, kad didžiausia Europoje atominė elektrinė apšaudyta iš tankų ir iš oro. Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

H. Haluščenka sakė, kad jau kalbėjosi telefonu su JAV energetikos sekretore Jennifer Granholm ir paprašė uždaryti oro erdvę virš Ukrainos. „Mes esame ties vienos didžiausių technologinių katastrofų žmonijos istorijoje slenksčiu“, – sakė H. Haluščenka.

J. Granholm tviteryje patvirtino telefonu kalbėjusi su kolega iš Ukrainos. „Ką tik kalbėjausi su Ukrainos energetikos ministru apie situaciją Zaporožės atominėje elektrinėje. Rusijos karinės operacijos prie atominės elektrinės yra beatodairiškos ir turi būti nutrauktos“, – tviteryje parašė J. Granholm. Ji sakė, kad elektrinės reaktoriai yra apsaugoti tvirtomis izoliacinėmis struktūromis, reaktoriai saugiai uždaryti.

B. Johnsonas: atominės elektrinės apšaudymas kelia pavojų visai Europai

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) penktadienį apkaltino V. Putiną keliant pavojų visai Europai, į Ukrainą įsiveržusioms Rusijos pajėgoms atakavus Zaporižios atominę elektrinę.

Borisas Johnsonas/Scanpix nuotr.

„Premjeras sakė, kad dėl neapgalvotų prezidento Putino veiksmų dabar gali kilti tiesioginė grėsmė visos Europos saugumui“, – sakoma Dauningo gatvės pareiškime, kuriame priduriama, jog B. Johnsonas sieks, kad artimiausiomis valandomis būtų sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis.

Kinijos remiamas bankas sustabdė skolinimą Rusijai ir Baltarusijai

Kinijos remiamas Azijos infrastruktūros investicijų bankas (AIIB) pareiškė, kad sustabdys su Rusija ir Baltarusija susijusį verslą – tai ženklas, kad dėl karo Ukrainoje abi šalys tampa išguitosiomis.

Ketvirtadienį išplatintame AIIB pranešime sakoma, kad „atsižvelgdama į banko interesus, vadovybė nusprendė, kad visa veikla, susijusi su Rusija ir Baltarusija, yra sustabdyta ir peržiūrima“.

Kinija, kurios dvišaliai santykiai su Rusija pastaraisiais metais stiprėjo, iki šiol vengė kritikuoti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.

Pekinas yra didžiausias daugiašalės institucijos akcininkas, turintis beveik 27 proc. akcijų – tai buvo Kinijos prezidento Xi Jinpingo idėja. Bankas įkurtas 2016 m., siekiant atremti Vakarų dominavimą Pasaulio banke ir Tarptautiniame valiutos fonde. Rusija taip pat yra tarp AIIB steigėjų ir jos dalis sudaro 6 proc., ji yra trečia didžiausia akcininkė po Kinijos ir Indijos bei turi vietą banko direktorių valdyboje.

AIIB pareiškė, kad „aktyviai stebi padėtį“ Ukrainoje ir kad vadovybė padarys viską, kad „apsaugotų grupės finansinį vientisumą“.

Šanchajuje įsikūręs Naujasis plėtros bankas, įsteigtas maždaug tuo pačiu metu ir turintis panašius tikslus kaip ir AIIB, taip pat teigė, kad „sustabdė naujus sandorius Rusijoje“.

Dėl karo finansų institucijos ir įmonės visame pasaulyje stengiasi atsiriboti nuo Rusijos ir Baltarusijos, kurios teritorija naudojama Ukrainos puolimui.

Informacija AIIB svetainėje rodo, kad iki šiol bankas patvirtino du Rusijos projektus, jų finansavimas siekia 800 mln. JAV dolerių, tačiau šalyje yra tik nedidelė jo paskolų portfelio dalis. Taip pat buvo pasiūlyti du projektai Baltarusijai visuomenės sveikatos ir transporto srityse.

„AIIB pasirengęs lanksčiai ir greitai išplėsti finansavimą ir remti narius, kuriuos neigiamai paveikė karas“, – sakė bankas, nepateikdamas daugiau informacijos. Rusija ir Baltarusija yra AIIB narės, bet Ukraina nėra.

AIIB turtas yra nykštukinis, lyginant su Pasaulio banko institucijomis, Tarptautiniu rekonstrukcijos ir plėtros banku (TRPB) ir Tarptautine plėtros asociacija (TPA). AIIB pranešė apie 40 milijardų dolerių turtą praėjusių metų rugsėjį, o TRPB ir TPA – daugiau nei 536 milijardus dolerių.

Rusija sako apribojusi prieigą prie BBC, DW, „Meduza“, RFE/RL svetainių

Rusijos žiniasklaidos prievaizdas penktadienį paskelbė apribojęs prieigą prie kelių nepriklausomos žiniasklaidos priemonių interneto svetainių, Maskvai griežtinant interneto kontrolę, rusų pajėgų invazijai į Ukrainą įžengus į antrą savaitę.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ paskelbė, kad gavusi atitinkamą prašymą iš prokurorų „apribojo“ prieigą prie britų visuomeninio transliuotojo BBC svetainės rusų kalba, nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“, vokiečių transliuotojo „Deutsche Welle“ tinklalapio ir „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) interneto svetainės.

Scanpix nuotr.

Pasak agentūros, kiekvienu atveju prokurorų prašymas buvo pateiktas vasario 24-ąją – dieną, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo puolimą prieš Ukrainą.

Invazija pareikalavo jau šimtų gyvybių ir išprovokavo kaltinimus karo nusikaltimais.

Rusijoje nuo praėjusių metų vyksta beprecedentis susidorojimas su nepriklausomais ir kritiškais balsais. Prasidėjus įsiveržimui, ši persekiojimo kampanija tik suintensyvėjo.

Liberalus radijas „Echo Mosvky“, kurio didžiąją dalį akcijų valdo rusų energetikos milžinė „Gazprom“, ketvirtadienį pranešė, kad yra šalinamas iš eterio dėl karo Ukrainoje nušvietimo.

Teisėsauga pirmadienį užblokavo radijo stoties tinklapį ir nutraukė jos transliacijas kaip bausmę už „tyčia melagingos informacijos“ apie konfliktą skleidimą.

Vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas ketvirtadienį „Echo Moskvy“ kanale platformoje „Telegram“ paskelbė, kad radijas toliau skelbs turinį „YouTube“ ir socialiniuose tinkluose, „nepaisydamas direktorių valdybos sprendimo“ likviduoti radiją.

Stotis buvo įkurta 1990 metais, paskutinėmis Sovietų Sąjungos gyvavimo dienomis ir buvo laikoma naujai atrastos žiniasklaidos laisvės posovietinėje Rusijoje simboliu.

Šalies žiniasklaidai praėjusią savaitę buvo nurodyta skelbti tik informaciją iš oficialių šaltinių, vadinančių invaziją „specialiąja operacija“.

Tuo metu valstybės kontroliuojami televizijos kanalai dar atkakliau ėmė skleisti Kremliaus naratyvą apie „specialiąją operaciją“, kurios tikslas – „denacifikuoti“ Ukrainą, ir kaltinti Kyjivą naudojantis civiliais kaip „gyvaisiais skydais“.

Rusija teigia nesitaikanti į civilines teritorijas Ukrainoje, nors paviešinta nemažai įrodymų, kad realybė yra kitokia.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė: V. Putinas griauna Rusiją

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė savo solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir nurodė, kad V. Putinas griauna savo šalį.

„Niekada nepaliksime Ukrainos žmonių likimo valiai“, – prieš susitikimą su NATO, Didžiojo septyneto (G7) grupės ir Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrais teigė A. Baerbock.

Pasak jos, ukrainiečiai sulauks humanitarinės ir kitokios pagalbos, o beprecedentės sankcijos Rusijai bus visiškai ir nuosekliai įgyvendintos. Ministrės teigimu, V. Putinas savo pradėtu karu tik sukėlė milžiniško masto kančias abiejose pusėse.

„(...) Mes toliau jam ekonomiškai ir politiškai rodysime, kad jei jis vis dėlto eis šiuo keliu, Rusija turi tikėtis uždaros prekybos ir pasaulinės izoliacijos. Jo karas prieš Ukrainą griauna jo paties šalį“, – tvirtino A. Baerbock.

JAV senatorius ragina nužudyti V. Putiną

JAV senatorius Lindsey Grahamas ketvirtadienio vakarą interviu televizijai paragino, kad „kas nors Rusijoje“ nužudytų V. Putiną.

„Kuo tai baigsis? Kas nors Rusijoje turi (...) sutvarkyti šį vaikiną“, – sakė senatorius „Fox News“ televizijos laidų vedėjui Seanui Hannity. Vėliau jis pakartojo raginimą tviteryje pareiškęs, kad „vieninteliai žmonės, galintys tai išspręsti, yra Rusijos žmonės“.

„Ar Rusijoje yra Brutas?“ – klausė senatorius, turėdamas galvoje vieną iš Romos valdovo Julijaus Cezario žudikų.

Buvęs kandidatas į prezidentus taip pat klausė, ar Rusijos kariuomenėje yra „sėkmingesnis pulkininkas Stauffenbergas“, jis turėjo omenyje vokiečių karininką, kuriam 1944 metais nepavyko nužudyti Adolfo Hitlerio. „Jūs padarytumėte savo šaliai – ir pasauliui – didelę paslaugą“, – pridūrė jis.

Vladimiras Putinas (dešinėje) ir Lindsey Grahamas (kairėje)/Scanpix nuotr.

Senatorius, Kongrese dirbantis daugiau nei dvidešimt metų ir kartais būdavęs artimas buvusio prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkas, anksčiau tą dieną pristatė rezoliuciją, smerkiančią Rusijos prezidentą ir jo kariuomenės vadus už „karo nusikaltimų“ ir „ nusikaltimų žmoniškumui“ vykdymą.

Ukraina teigia, kad praėjusią savaitę V. Putinui pradėjus invaziją žuvo mažiausiai 350 civilių, iš šalies pabėgo daugiau nei 1 mln. žmonių. Maskva tvirtina, kad ji nesitaiko į civilines teritorijas, nors daugybė įrodymų liūdija ką kita.

Rusijos Valstybės Dūma priėmė teisės aktą dėl įkalinimo už „melagienas“ apie armiją

Rusijos įstatymų leidėjai penktadienį vienbalsiai pritarė teisės akto projektui, numatančiam iki 15 metų kalėjimo už melagingų naujienų apie šalies ginkluotąsias pajėgas skelbimą.

Teisės aktas priimtas Rusijai ilgiau kaip savaitę tęsiant puolimą Ukrainoje.

Įstatymas numato įvairios trukmės laisvės atėmimo bausmes ir baudas už „žinomai melagingos informacijos“ apie kariuomenę skelbimą. Griežtesnės bausmės numatytos tais atvejais, kai laikoma, kad tokios informacijos skleidimas sukėlė rimtų pasekmių.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos: Rusijos kariai mėgina apsupti Kyjivą

Rusijos kariai tęsia Kyjivo puolimą, teigia Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

„Pagrindinės okupantų pastangos sutelktos į Kyjivo apsupimą“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinėje ataskaitoje, tačiau joje detalių apie galimas kautynes pačiame mieste nepateikta.

Mieste po vidurnakčio kelis kartus gaudė apie oro antskrydžius perspėjančios sirenos, o vietos gyventojams buvo nurodyta vykti į slėptuves.

Scanpix nuotr.

Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, Rusijos kariai atsitraukė iš strategiškai svarbaus Hostomelio aerodromo į šiaurės vakarus nuo Kyjivo. Tačiau esą visiškai apsuptas Mariupolis, kur Rusijos pajėgos turi „didelį techninį pranašumą“.

Šios informacijos nebuvo įmanoma nepriklausomai patvirtinti.

Rusijos policija vykdo kratas teisių grupės „Memorial“ biuruose

Rusijos policija penktadienį vykdo kratas garsiausios šalies teisių gynimo organizacijos „Memorial“ biuruose.

Organizaciją buvo nurodyta uždaryti praėjusių metų pabaigoje, tai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.

„Kratos „Memorial“ tęsiamos dviejose vietose“, – apie naujausią žingsnį prieš Kremlių kritikuojančius balsus pranešė grupė platformoje „Telegram“.

„Memorial International“, taip pat teisių gynimo centras „Memorial“ buvo likviduoti Aukščiausiajam Teismui ir Maskvos miesto teismui gruodžio 28 ir 29 dienomis patenkinus atitinkamus Generalinės prokuratūros ir Maskvos prokuratūros prašymus.

Aukščiausiasis Teismas nusprendė, jog turi būti likviduota tarptautinė visuomeninė organizacija „Tarptautinė švietėjiška istorijos, labdaros ir teisių gynimo draugija „Memorial“ ir jos regioniniai skyriai bei kitos struktūrinės organizacijos.

Generalinė prokuratūra savo prašyme likviduoti organizaciją kaltino ją daugkartiniais šiurkščiais Rusijos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais.

Anot Generalinės prokuratūros, „Memorial“ slepia „faktą, kad vykdo užsienio agento funkcijas“ – dėl to draugija ir jos atstovai nuo 2019 metų buvo nekart traukti administracinėn atsakomybėn už užsienio agento veiklą reglamentuojančių taisyklių pažeidimą.

Prokuratūra taip pat nustatė, kad „Memorial“, gaudama finansavimą iš užsienio, užsiima politine veikla, siekdama daryti įtaką valstybės sprendimams ir formuoti visuomenės nuomonę.

Prokuratūra tvirtino, kad draugijos likvidavimas yra proporcinga priemonė jos padarytiems pažeidimams.

„Memorial“ Generalinės prokuratūros pretenzijų nepripažino ir laikėsi pozicijos, kad teisėtų pagrindų likviduoti draugiją nėra.

Stabdome savo darbą, nes pastaruoju metu Rusijos žiniasklaidos darbui vis daugėja apribojimų.

Penktadienio kratos yra naujausi iš virtinės žingsnių, kuriais po įsiveržimo į Ukrainą Maskva griežtina nevalstybinių institucijų kontrolę.

Liberalus Rusijos televizijos kanalas „Dožd“ ketvirtadienį pranešė, kad laikinai stabdo darbą, gavęs valdžios nurodymą nutraukti savo veiklą dėl transliacijų apie Maskvos invaziją į Ukrainą.

Liberalus radijas „Echo Moskvy“ ketvirtadienį irgi pranešė, kad yra šalinamas iš eterio dėl karo Ukrainoje nušvietimo.

„Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas ketvirtadienį paskelbė, kad radijas toliau skelbs turinį „YouTube“ ir socialiniuose tinkluose, „nepaisydamas direktorių valdybos sprendimo“ likviduoti stotį ir jos svetainę.

Tuo metu Rusijos įstatymų leidėjai penktadienį priėmė įstatymą, numatantį iki 15 metų įkalinimo bausmę už „melagingos informacijos“ apie kariuomenę skelbimą.

Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Znak“ penktadienį paskelbė, kad ji taip pat uždaroma.

„Stabdome savo darbą, nes pastaruoju metu Rusijos žiniasklaidos darbui vis daugėja apribojimų“, – sakoma jos redaktorių pranešime.

Maskvos policija atlieka kratą pagalbą migrantams teikiančios NVO biure

Rusijos policija penktadienį atliko kratą šalies žymiausio pagalbos migrantams centro biure, pranešė ši organizacija, teisėsaugos pareigūnams anksčiau surengus kratas uždraustos teisių gynimo grupės „Memorial“ biuruose.

Pilietinės pagalbos komitetas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad jo biure neaiškiu pagrindu „atliekama krata“.

„Viduje esantiems darbuotojams draudžiama naudotis telefonais, su jais negalima susisiekti“, – pridūrė organizacijos atstovai.

NATO vadovas smerkia Ukrainos elektrinę apšaudžiusios Rusijos „beatodairiškumą“

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė Rusijos „beatodairiškumą“ dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo ir pareikalavo Maskvos nutraukti karą prieš savo kaimynę.

„Naktį taip pat matėme pranešimų apie ataką prieš atominę elektrinę. Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir jo užbaigimo svarbą, taip pat Rusijos visų karių išvedimo ir sąžiningumo diplomatinėse pastangose svarbą“, – sakė J. Stoltenbergas prieš susitikimą su Vakarų šalių užsienio reikalų ministrais.

Černihive per Rusijos antskrydžius žuvo 47 žmonės

Černihive per Rusijos antskrydžius gyvenamuosiuose rajonuose jau žuvo 47 žmonės, remdamasis vietos valdžios institucijomis, praneša transliuotojas BBC.

Ketvirtadienį dėl intensyvaus apšaudymo teko laikinai stabdyti gelbėjimo darbus, teigė vietos avarinės tarnybos.

Vietos valdžios institucijų duomenimis, nuo neramumų Černihivo regione pradžios jau žuvo iš viso 148 žmonės, daugiausiai – civiliai.

300 tūkst. gyventojų turintis Černihivas yra Ukrainos šiaurėje, netoli sienos su Rusija ir Baltarusija.

Scanpix nuotr.

Vokietija teigia rengianti tolesnes sankcijas Rusijai

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį per NATO šalių diplomatijos vadovų susitikimą teigė, kad jos šalis rengia tolesnes sankcijas Rusijai.

„Imsimės tolesnių priemonių, konkrečiai nukreiptų prieš (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino galios centrą“, – nurodė A. Baerbock, tačiau nedetalizavo.

Pasak ministrės, bus daroma viskas, kas įmanoma, kad būtų galima sustabdyti Ukrainos žmonių kančias.

Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis užsienio politikai Josepas Borrellis, paklaustas apie galimas sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektoriui, teigė, kad jos „tebėra diskutuotinos“.

V. Putinas rizikuoja būti įkalintas už karo nusikaltimus

V. Putinas „rizikuoja“ būti įkalintas už savo karių Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus, teigia Jungtinės Karalystės (JK) teisingumo ministras Dominicas Raabas.

Vicepremjero pareigas taip pat einantis D. Raabas penktadienį radijo „Times Radio“ buvo paklaustas, ar mano, kad dabartinis konfliktas gali baigtis Rusijos prezidento „įkalinimu už karo nusikaltimus“. „Manau, kad esama labai realios rizikos, kurią jis dabar turi apsvarstyti“, – atsakė D. Raabas.

„Nekalbant apie jo asmeninę situaciją, kiekvienas Ukrainoje ar Maskvoje veikiantis generolas, sulaukęs neteisėtų nurodymų, pavyzdžiui, taikytis į civilius, dabar žino, kad tai tiria TBT (Tarptautinis baudžiamasis teismas), o vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas, mano žiniomis, vyksta į Ukrainą“, – teigė D. Raabas.

„Jie turi žinoti, kad susiduria su labai realia rizika atsidurti teisiamųjų suole ar kalėjime, jei toliau vykdys šiuos neteisėtus nurodymus“, – pridūrė ministras.

R. Grossi siūlosi vykti į Černobylį derėtis dėl branduolinių objektų saugumo užtikrinimo

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) penktadienį pasisiūlė vykti į Černobylį derėtis su Kyjivu ir Maskva dėl Rusijos užpultos Ukrainos branduolinių objektų saugumo užtikrinimo.

„Tiek Rusijos Federacijai, tiek Ukrainai nurodžiau galįs... kuo greičiau keliauti į Černobylį“, – žurnalistams sakė R. Grossi.

„Abi šalys svarsto“ tokią galimybę, pridūrė jis.

Vakarai smerkia Rusijos išpuolį prieš Ukrainos atominę elektrinę

Vakarų šalių lyderiai penktadienį griežtai pasmerkė Rusijos išpuolį prieš didžiausią Europos atominę elektrinę ir apkaltino Maskvą, pradėjusią plataus masto karą prieš Ukrainą, keliant pavojų milijonams žmonių.

JK

„Dėl neapgalvotų prezidento Putino veiksmų dabar gali kilti tiesioginė grėsmė visos Europos saugumui“, – sakoma Dauningo gatvės pareiškime.

NATO

„Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir jo užbaigimo svarbą, taip pat visų Rusijos karių išvedimo ir sąžiningumo diplomatinėse pastangose svarbą“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Italija

„Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis) smerkia šlykštų Rusijos išpuolį prieš Zaporižios atominę elektrinę – išpuolį prieš visų saugumą“, – nurodoma Romos pareiškime.

Jame priduriama: „Europos Sąjunga kartu su savo sąjungininkais turėtų toliau reaguoti vieningai ir kuo ryžtingiau, kad paremtų Ukrainą ir apsaugotų Europos piliečius.“

Norvegija

„Tokio pobūdžio išpuolis yra beprotybė“, – pareiškė norvegų premjeras Jonas Gahr Store (Jonas Garas Stiorė), reikšdamas „griežtą pasmerkimą“.

Ukraina ragina skelbti daugiau sankcijų Rusijai 

V. Zelenskis penktadienį paragino tarptautinę bendruomenę įvesti dar griežtesnes sankcijas Maskvai, į jo šalį įsiveržusioms Rusijos pajėgoms užpuolus ir užėmus didžiausią Europoje atominę elektrinę.

„Būtina nedelsiant sugriežtinti sankcijas branduolinio terorizmo valstybei“, – pareiškė jis, kilus nerimui, kad kautynės prie Zaporižios jėgainės galėtų sukelti branduolinę avariją.

Vokietijos opozicijos lyderis: esama NATO įsikišimo į konfliktą Ukrainoje galimybės

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė Rusijos „beatodairiškumą“ dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo ir pareikalavo Maskvos nutraukti karą prieš savo kaimynę.

„Naktį taip pat matėme pranešimų apie ataką prieš atominę elektrinę. Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir jo užbaigimo svarbą, taip pat visų Rusijos karių išvedimo ir sąžiningumo diplomatinėse pastangose svarbą“, – sakė J. Stoltenbergas prieš susitikimą su Vakarų šalių užsienio reikalų ministrais.

Sąjungininkės penktadienį per intensyvų diplomatinį maratoną Briuselyje tariasi, kaip toliau spausti Maskvą po sankcijų bangos, užgriuvusios Rusiją dėl invazijos Ukrainoje.

NATO narės pasiuntė į Rytų Europą tūkstančius karių sustiprinti Aljanso rytinį sparną ir siunčia Ukrainai ginklų, kad padėtų jai atremti Rusijos puolimą.

Tačiau NATO atmetė karinio įsikišimo Ukrainoje galimybę, nes nuogąstauja įsivelti į tiesioginį konfliktą su Rusija, kuris galėtų peraugti į branduolinį karą.

Dėl to kol kas atmetami raginimai skelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą.

Žinome, kad mūsų raudona linija skirta užtikrinti, kad nekiltų tarptautinis konfliktas.

„Žinome, kad mūsų raudona linija skirta užtikrinti, kad nekiltų tarptautinis konfliktas“, – sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly (Melani Žoli).

„Tuo pat metu norėčiau pasakyti, jog mes norime užtikrinti, kad scenarijai būtų svarstomi, norime užtikrinti, kad visame Aljanse, visose šalyse, palaikančiose Ukrainą, vyktų diskusijos, nes mums reikia sustabdyti šį karą“, – sakė ji.

NATO, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto (G-7) ministrai per penktadienio derybas aptars sankcijų poveikį Rusijai ir svarstys griežtesnius žingsnius, įskaitant raginimus imtis priemonių prieš Rusijai itin svarbų naftos ir dujų eksportą.

„Svarstomos visos galimybės“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) tvirtino, kad planuojama skelbti daugiau sankcijų, nukreiptų prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos žmones.

„Be trijų griežtų (ES) sankcijų paketų, dėl kurių mes jau nusprendėme, imsimės tolesnių priemonių, nukreiptų prieš Putino galios centrą“, – sakė ji.

Tačiau pagrindinės Europos galios, tokios kaip Vokietija, vis dar nelinkusios imtis priemonių prieš Rusijos energijos išteklių eksportą. Maždaug 40 proc. ES suvartojamų dujų ir 10 proc. naftos yra iš Rusijos.

Rusija patyrė didelių nuostolių visuose kovos apimtuose rajonuose

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas skelbia, kad Rusija jau yra dislokavusi apie 95 proc. apmokytų taktinių grupių karių ir reikalauja pastiprinimo iš rezervo.

Pasak jo, Rusija patyrė didelių nuostolių visuose kovos apimtuose rajonuose – Polisijoje, Siveroje, Slabožanske, Tavrijoje bei Suvienytųjų pajėgų operacijos zonoje. 

„Priešas neatsisakė planų apsupti Kyjivo ir Charkivo miestų bei įžengti į Luhansko ir Donecko sričių administracines ribas“, – feisbuke rašo jis.

Scanpix nuotr.

„Suprasdamas savo pozicijų silpnumą ir siekdamas laimėti laiko persidislokavimui ir atsinaujinimui, priešas intensyviai vykdo oro bei raketų atakas prieš karinius ir civilinius taikinius“, – skelbė O. Danilovas.

Jo teigimu, Rusija amuniciją bei šaudmenis gabena net Raudonojo Kryžiaus simbolika pažymėtomis transporto priemonėmis.

„Rytinė kryptis tebėra karšta, ten okupantas telkia išteklius aktyviems veiksmams, kuriais bandoma užimti Odesą“, – teigia Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

Ukrainą paliko jau daugiau nei 1,2 mln. pabėgėlių

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgo jau daugiau kaip 1,2 mln. žmonių.

Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF duomenimis, maždaug pusė milijono iš jų yra nepilnamečiai.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR prognozavo, kad ilgainiui apsaugos ir pagalbos gali prireikti daugiau nei 4 mln. nuo karo bėgančių ukrainiečių.

„Šio masinio išvykimo tempai yra gana fenomenalūs“, – sakė UNHCR komunikacijos vadovė Joung-ah Ghedini-Williams (Džunga Gedini-Viljams).

„Žinome, kad judančiųjų yra gerokai daugiau. Be to, šalyje gali būti tiek pat viduje perkeltų asmenų“, – pridūrė ji.

JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) pranešė, kad per invaziją išvyko žmonės iš maždaug 138 valstybių. TMO duomenimis, Ukrainos sienas kirto 78,8 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, tarp jų – migrantai darbuotojai ir studentai.

Prašo Raudonojo Kryžiaus pagalbos civiliams

Po antrojo derybų rato su Ukrainą puolančia Rusija Kyjivas paprašė Tarptautinio raudonojo kryžiaus pagalbos sukuriant evakuacijos koridorius civiliams. „Seni žmonės, moterys ir vaikai negauna medicininės pagalbos, kūdikiai gimsta rūsiuose ir pirma, ką jie išgirsta savo gyvenime, yra sprogimų garsas“, – penktadienį pareiškė vicepremjerė Olha Stefaniščyna.

Tarptautinis raudonasis kryžius (IKRK) Ženevoje pareikalavo nedelsiant suteikti prieigą prie pagalbos reikalingų žmonių. „Mūsų darbą būtina palengvinti nedelsiant – nelaukiant galimo paliaubų susitarimo, kad galėtume patenkinti didžiulį humanitarinį poreikį, susidariusį dėl mūšių, – pareiškė IKRK prezidentas Peteris Maureris. – Visos šalys ir valstybės yra įpareigotos sudaryti sąlygas dirbti nešališkoms humanitarinėms organizacijoms, tokioms kaip Raudonasis Kryžius ir Raudonasis Pusmėnulis, ir palengvinti jų darbą. Mūsų uždavinys yra gelbėti gyvybes“.

Vadovaujantis Ženevos konvencija ir jos pirmuoju papildomu protokolu, visos šalys yra įpareigotos saugoti civilius. Taip pat turi būti nedelsiant leista saugiai išvykti nuo mūšių bėgantiems žmonėms. Tačiau IKRK negali veikti be visų konflikto šalių pritarimo.

O. Stefaniščynos duomenimis, daug žmonių nebeturi maisto ir geriamojo vandens. Daugelis, kurie liko šalyje, turi negalią arba serga chroniškomis ligomis. Kijevas pateikė visas reikalingas užklausas dėl specialių humanitarinių koridorių tarptautinėms organizacijoms sukūrimo. „Deja, tam nėra rusų pusės pritarimo“, – sakė vicepremjerė.

Po ketvirtadienį vykusių derybų Ukrainos ir Rusijos derybininkai pranešė, kad susitarė dėl humanitarinių koridorių.

NATO atmetė raginimus sukurti neskraidymo zoną virš Ukrainos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Aljansas neskelbs neskraidymo zonos virš Ukrainos, Kyjivui reiškiant atitinkamus raginimus, siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą.

„Vienintelis būdas įvesti neskraidymo zoną – siųsti NATO naikintuvus į Ukrainos oro erdvę ir tada įvesti neskraidymo zoną numušant Rusijos lėktuvus“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su Aljanso užsienio reikalų ministrais.

„Jei taip pasielgtume, galiausiai Europoje kiltų visapusiškas karas, kuris apimtų daug daugiau šalių ir sukeltų daug daugiau žmonių kančių. Štai kodėl mes priimame šį skausmingą sprendimą“, – pridūrė jis.

Tokia JAV vadovaujamo bloko pozicija priimta nepaisant Ukrainos lyderių raginimų padėti sustabdyti beatodairišką šalies miestų bombardavimą.

J. Stoltenbergas perspėjo, kad „ateinančios dienos gali būti dar blogesnės, su daugiau mirčių, daugiau kančių ir daugiau naikinimo, nes Rusijos ginkluotosios pajėgos atsigabena sunkesnę ginkluotę ir tęsia išpuolius visoje šalyje“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba į Aljansą kreipėsi vaizdo ryšiu iš Kijevo.

Vėliau jis parašė tviteryje: „Mano žinutė: veikite dabar, kol dar nevėlu. Neleiskite (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui paversti Ukrainos Sirija. Esame pasirengę kovoti. Mes ir toliau kovosime. Tačiau mums reikia, kad partneriai padėtų mums konkrečiais, ryžtingais ir greitais veiksmais, dabar.“

NATO narės skubiai išsiuntė tūkstančius karių į Rytų Europą, kad sustiprintų arčiausiai Rusijos esantį Aljanso flangą, ir siunčia ginklų, kad padėtų Ukrainai apsiginti.

„Ir toliau darysime viską, ko reikia, kad apsaugotume ir apgintume kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. NATO yra gynybinis aljansas. Pagrindinė mūsų užduotis – užtikrinti 30 mūsų valstybių saugumą“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Mes nesame šio konflikto dalis ir esame atsakingi už tai, kad jis neprasidėtų ir neišplistų už Ukrainos ribų“, – pridūrė jis.

Kyjivas pareiškė, kad jei NATO nenori uždaryti Ukrainos oro erdvės, sąjungininkai galėtų tiekti karo lėktuvus ir oro gynybos sistemas, kad padėtų sustabdyti Rusijos oro atakas.

Europos šalys iki šiol teigė, kad lėktuvų nepristatys, o didžioji dalis tiekiamų ginklų yra lengvoji ginkluotė ir prieštankinės bei priešlėktuvinės raketos.

Vakarai ieško būdų didinti spaudimą Rusijai po Ukrainos AE apšaudymo

Vakarų sąjungininkės penktadienį pasmerkė Rusiją dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo, tačiau atmetė Kyjivo raginimus paskelbti neskraidymo zoną virš šalies siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą.

Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos ir NATO užsienio reikalų ministrai sakė svarstantys papildomas sankcijas siekiant toliau spausti Maskvą po baudžiamųjų ekonominių priemonių bangos, užgriuvusios Rusiją dėl invazijos Ukrainoje.

„Naktį taip pat matėme pranešimų apie ataką prieš atominę elektrinę. Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir jo užbaigimo svarbą, taip pat visų Rusijos karių išvedimo ir sąžiningumo diplomatinėse pastangose svarbą“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

„NATO nedalyvauja šiame konflikte. NATO yra gynybinis aljansas, nesiekiame karo ar konflikto su Rusija“, – kalbėjo jis.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) sakė, kad sąjungininkės „griežtai smerkia“ ataką prieš Zaporižios atominę elektrinę, ir paragino Rusiją nutraukti jos vykdomą „agresiją“.

Žiniasklaida: Kremlius atsisako pokalbio su V.Zelenskiu

Rusijos leidinys „Meduza“, įsikūręs Latvijoje, teigia, kad Kremlius atsisakė tiesioginio pokalbio tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

„Meduza“ remiasi V.Putino atstovu spaudai Dmitrijumi Peskovu. 

NATO nesutinka paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Aljansas neskelbs neskraidymo zonos virš Ukrainos, Kyjivui reiškiant atitinkamus raginimus, siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą.

„Vienintelis būdas įvesti neskraidymo zoną – siųsti NATO naikintuvus į Ukrainos oro erdvę ir tada įvesti neskraidymo zoną numušant Rusijos lėktuvus“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su Aljanso užsienio reikalų ministrais.

„Jei taip pasielgtume, galiausiai Europoje kiltų visapusiškas karas, kuris apimtų daug daugiau šalių ir sukeltų daug daugiau žmonių kančių. Štai kodėl mes priimame šį skausmingą sprendimą“, – pridūrė jis.

Tokia JAV vadovaujamo bloko pozicija priimta nepaisant Ukrainos lyderių raginimų padėti sustabdyti beatodairišką šalies miestų bombardavimą.

J. Stoltenbergas perspėjo, kad „ateinančios dienos gali būti dar blogesnės, su daugiau mirčių, daugiau kančių ir daugiau naikinimo, nes Rusijos ginkluotosios pajėgos atsigabena sunkesnę ginkluotę ir tęsia išpuolius visoje šalyje“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba į Aljansą kreipėsi vaizdo ryšiu iš Kijevo.

Vėliau jis parašė tviteryje: „Mano žinutė: veikite dabar, kol dar nevėlu. Neleiskite (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui paversti Ukrainos Sirija. Esame pasirengę kovoti. Mes ir toliau kovosime. Tačiau mums reikia, kad partneriai padėtų mums konkrečiais, ryžtingais ir greitais veiksmais, dabar.“

NATO narės skubiai išsiuntė tūkstančius karių į Rytų Europą, kad sustiprintų arčiausiai Rusijos esantį Aljanso flangą, ir siunčia ginklų, kad padėtų Ukrainai apsiginti.

„Ir toliau darysime viską, ko reikia, kad apsaugotume ir apgintume kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. NATO yra gynybinis aljansas. Pagrindinė mūsų užduotis – užtikrinti 30 mūsų valstybių saugumą“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Mes nesame šio konflikto dalis ir esame atsakingi už tai, kad jis neprasidėtų ir neišplistų už Ukrainos ribų“, – pridūrė jis.

Kyjivas pareiškė, kad jei NATO nenori uždaryti Ukrainos oro erdvės, sąjungininkai galėtų tiekti karo lėktuvus ir oro gynybos sistemas, kad padėtų sustabdyti Rusijos oro atakas.

Europos šalys iki šiol teigė, kad lėktuvų nepristatys, o didžioji dalis tiekiamų ginklų yra lengvoji ginkluotė ir prieštankinės bei priešlėktuvinės raketos.

Ukraina apkaltino Rusijos karius prievartavimais

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį apkaltino Rusijos karius prievartaujant moteris ir parėmė raginimą įsteigti specialų tribunolą Maskvos agresoriams teisti.

„Deja, turime daugybę atvejų, kai Rusijos kariai Ukrainos miestuose prievartauja moteris“, – sakė D. Kuleba Londono analitiniame centre „Chatham House“ surengtame brifinge.

Jis nepateikė detalių, tačiau pritarė buvusio Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Gordono Browno ir daugybės tarptautinės teisės ekspertų raginimui įsteigti specialųjį tribunolą.

Tarptautinė teisė „yra vienintelė mums prieinama civilizacijos priemonė, galinti užtikrinti, kad galiausiai visi, kurie sukėlė šį karą, bus patraukti atsakomybėn“, – sakė D. Kuleba, Ukrainoje daugėjant civilių gyventojų aukų.

„Mes kovojame su priešu, kuris yra daug stipresnis už mus, – sakė D. Kuleba. – Tačiau tarptautinė teisė yra mūsų pusėje ir, tikėkimės, ji prisidės prie mūsų pergalės“.

Visas pasaulis turi sužinoti apie jo inicijuotą agresijos aktą ir žiaurumus, kuriuos jis įsakė vykdyti.

Aukšto rango asmenys, įskaitant G. Browną, buvusius teisėjus ir teisės ekspertus, trečiadienį paragino įsteigti specialų tribunolą, Tarptautiniam baudžiamajam teismui svarstant, ar vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino „sprendimas pradėti atakas prieš Ukrainą kelia rimtą pavojų tarptautinei tvarkai, susiklosčiusiai po 1945 metų“, – sakoma jų pareiškime.

Scanpix nuotr.

„Jis siekia pakeisti teisės viršenybę ir visų tautų apsisprendimo principus jėgos viršenybe. Visas pasaulis turi sužinoti apie jo inicijuotą agresijos aktą ir žiaurumus, kuriuos jis įsakė vykdyti.

Mes padarysime visa, kas įmanoma, kad nutrauktume siaubingus įvykius, kuriuos dabar matome, taip užtikrindami, kad tiems, kurie paskleidė tokį siaubą, būtų taikoma asmeninė atsakomybė pagal baudžiamąją teisę ir kad būtų įvykdytas teisingumas“, – sakoma ekspertų raginime.

NATO: Rusija Ukrainoje naudoja kasetines bombas

J. Stoltenbergas teigia, kad esama įrodymų, jog Rusija Ukrainoje naudoja kasetines bombas, praneša BBC.

„Pastebėjome, kad buvo panaudotos kasetinės bombos, ir mus taip pat pasiekė pranešimai apie kitokių rūšių ginkluotės naudojimą, o tai pažeistų tarptautinę teisę“, – per spaudos konferenciją J. Stoltenbergas sakė žurnalistams.

Pasak jo, Aljansas neskelbs virš Ukrainos neskraidymo zonos ir nesiųs į Ukrainą savo karių, tačiau padės Kijevui kitomis priemonėmis. Jis taip pat paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nedelsiant nutraukti invaziją.

Ukraina savaitgalį planuoja dalyvauti trečiame derybų su Rusija rate

Ukraina planuoja surengti derybų su Rusijos pareigūnais trečią ratą, mėginant susitarti dėl Maskvos pradėtos karinės invazijos užbaigimo, penktadienį pranešė vienas iš Kyjivo derybininkų.

„Trečias ratas galėtų įvykti rytoj ar poryt – mes nuolat palaikome ryšį“, – aštuntąją karo dieną sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.

Kalbėdamas Ukrainos vakaruose esančiame Lvivo mieste M. Podoliakas sakė, kad Kyjivas tiesiog laukia Kremliaus atsakymo dėl derybų laiko patvirtinimo.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) biuras pranešė, kad kancleris telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir buvo patikintas, kad derybos atsinaujins savaitgalį.

Per du ankstesnius susitikimus, įvykusius prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, nepavyko sustabdyti kovų, bet šalys iš principo sutarė bent užtikrinti humanitarinius koridorius, kad galėtų pasitraukti civiliai.

V. Putinas vėl paneigė, kad Rusija bombarduoja Ukrainos miestus

V.Putinas kalbėdamasis telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) dar kartą paneigė, kad jo šalies pajėgos bombarduoja Ukrainos miestus ir teigė, kad tokia informacija yra melagienos, penktadienį pranešė Kremlius.

V. Putinas tvirtino, kad pranešimai apie „neva tęsiamus smūgius iš oro Kyjivui ir kitiems dideliems miestams yra didžiulės propagandos melagienos“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Per Rusijos smūgį Černihive žuvo 47 žmonės

Per Rusijos aviacijos smūgį Ukrainos šiauriniame Černihivo mieste žuvo 47 žmonės, penktadienį pranešė regiono valdžia.

„Kovo 3 dieną 47 žmonės (38 vyrai ir devynios moterys) žuvo dėl Rusijos aviacijos smūgio vienam gyvenamajam Černihivo rajonui“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė administracija.

Daugiau kaip prieš savaitę į Ukrainą įsiveržusi Rusija sako, kad nesitaiko į civilinius rajonus, bet paviešinta daug įrodymų, kad realybė yra kitokia.

ES pasiruošusi įvesti daugiau sankcijų Rusijai, jei karas nesiliaus

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Europos Sąjunga pasiruošusi įvesti Rusijai daugiau sankcijų, jeigu prezidentas Vladimiras Putinas nesustabdys karo Ukrainoje.

„Reikia labai aiškiai pasakyti, kad esame pasirengę imtis tolesnių griežtų priemonių, jeigu V. Putinas nesustos ir neatšauks savo pradėto karo“, – žurnalistams sakė U. von der Leyen per bendrą spaudos konferenciją su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu).

V.Putinas į karą siekia įtraukti ir kitas šalis

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas pareiškė, jog karinę invaziją pradėjęs Vladimiras Putinas šiam karui ieško sąjungininkų, bando įtraukti kitas valstybes, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos nares.

Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją sudaro šios valstybės: Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija bei Tadžikija.

„V. Putinas labai nori įtraukti kitas Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalis: kirgizus, uzbekus bei kitas tautas. Šiuo metu turime informacijos, kad jie bando rinkti kareibius iš Tolimųjų Rytų, kur gyvena udmurtai bei jakutai. Jie ten jau renka, nes pas juos pačius norinčių kariauti ne taip jau ir daug“, – sakė A.Danilovas.

Karas Ukrainoje: naujausių įvykių apžvalga

Naujienų agentūra AFP pateikia naujausius įvykius Rusijos kare prieš Ukrainą.

Apšaudyta ir užimta atominė elektrinė

Didžiausioje Europoje Zaporižios atominėje elektrinėje užgesintas gaisras, Ukrainai apkaltinus Rusiją, kad ji apšaudė šį objektą ir griebėsi „branduolinio teroro“.

Vėliau Rusijos kariai užėmė elektrinę, gaminančią 40 proc. Ukrainos elektros energijos. Anksčiau ugniagesiai teigė, kad jie kelias valandas nebuvo įleidžiami į gaisro vietą.

Žiniasklaidos blokavimas Rusijoje

Rusija pripažino „apribojusi“ prieigą prie virtinės žiniasklaidos priemonių turinio. Tarp jų – britų transliuotojas BBC, Vašingtono finansuojamas „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“, nepriklausomas rusų naujienų portalas „Meduza“ ir vokiečių transliuotojas „Deutsche Welle“. Taip pat sutriko socialinio tinklo „Facebook“ veikimas.

Kalėjimas už „melagienas“

Rusijos parlamentarai patvirtino įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo už „melagienų“ apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skleidimą.

Černihive žuvo 33 žmonės

Rusijos kariuomenei smogus gyvenamiesiems rajonams ir pataikius į mokyklas, šiauriniame Černihivo mieste žuvo 33 žmonės, pranešė regiono vadovas.

Susitarta dėl humanitarinių koridorių

Rusija ir Ukraina susitarė atverti humanitarinių koridorių, kad civiliai gyventojai galėtų evakuotis iš kol kas nenurodytų miestų.

V. Putinas: invazija vyksta „pagal planą“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskvos puolimas vyksta „pagal planą“.

Raginimas nužudyti V. Putiną

Įtakingas JAV senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) paragino, kad „kas nors Rusijoje“ nužudytų V. Putiną.

V. Zelenskis kviečia Kremlių derėtis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino V. Putiną susėsti tiesioginių derybų, teigdamas, kad jos būtų „vienintelis būdas sustabdyti karą“.

Kampanija Juodojoje jūros pakrantėje

Rusijos pajėgos užėmė Juodosios jūros pakrantėje esantį Chersono uostą, Maskvai tikriausiai mėginant atkirsti ukrainiečius nuo jūros. Tuo metu rytinis Mariupolio uostamiestis liko be vandens ir elektros energijos.

ES apsauga pabėgėliams

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pasiūlė laikiną apsaugą Ukrainos pabėgėliams; šiuo metu jų yra daugiau nei milijonas.

Rusai plūsta į Suomiją

Kai kurie Rusijos gyventojai traukiniais plūsta į kaimyninę Suomiją, būgštaudami, kad tai gali būti paskutinė galimybė išvengti skaudžių Vakarų sankcijų poveikio.

„Lukoil“ ragina nutraukti karą

Nutraukti kautynes Ukrainoje paragino sankcijų sąrašuose atsidūrusi rusų naftos milžinė „Lukoil“. Ji tapo viena pirmųjų stambių bendrovių, pasisakiusių prieš Maskvos invaziją.

„Yandex“ – ant ribos

Rusijos technologijų milžinė „Yandex“ įspėjo, kad gali neįvykdyti savo įsipareigojimų dėl skolų, prekybą jo akcijomis įšaldžius Niujorko vertybinių popierių biržai (NYSE) ir „Nasdaq“.

Kinijos banko smūgis Rusijai ir Baltarusijai

Kinijos remiamas Azijos infrastruktūros investicijų bankas nutraukė bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija, gilėjant šių valstybių tarptautinei izoliacijai. Tuo metu kredito agentūros sumažino Rusijos valstybės skolos reitingus iki vadinamojo „šlamšto“ statuso.

Sakartvelas ir Moldova prašosi į ES

Sakartvelas ir su Ukrainos užpulta pietine dalimi besiribojanti Moldova pateikė paraiškas dėl stojimo į Europos Sąjungą.

Paralimpiada atidaroma be rusų ir baltarusių atletų

Pekino žiemos paralimpinės žaidynės prasideda uždraudus dalyvauti varžybose Rusijos ir Baltarusijos atletams.