Kaupiasi vanduo

Prieš keletą metų visas specialiąsias tarnybas pasiekė signalas, kad įtrūko Biržiškų g. 11-ojo namo sienos, laiptai tarsi kabo ore. Sulėkusios tarnybos evakavo gyventojus. Dalis jų pusę metų turėjo glaustis kitur, nes į namus nebuvo galima grįžti.

Paskui vyko ilgas namo sienų remontas: sienos ir laiptinės sutvirtintos metalo konstrukcijomis. Paskutinis darbų etapas baigtas pernai gruodį. Buvo įrengta ir nauja drenažo sistema, kad vanduo neskalautų pamatų ir ateityje būtų galima išvengti sienų skilimo istorijos tęsinio.

Tačiau gyventojams naujasis drenažas tapo galvos skausmu. Kai palyja, kieme telkšo balos, vanduo kaupiasi ir šilumos punkto patalpose.

Iki automobilių tenka eiti apsiavus guminiais batais. („Kauno dienos“ skaitytojų nuot.)

„Nežinau, kodėl senojo drenažo nepanaikino, kai įrengė naują, nes namas kaip skendo, taip ir toliau skęsta. Visi tikėjomės, kad po lietaus ir kieme vanduo nesikaups, ir nereikės guminių batų, norint pasiekti automobilį. Dabar labiausiai kenčia šilumos mazgas, nes jame kaupiasi vanduo. Kai mes matėme pirminį planą, drenažą buvo numatyta įrengti 2 m gylyje, bet dabar jis gerokai aukščiau. Dabar pamatai yra giliau nei pats drenažas. Administratoriai aiškino, kad tokį drenažą numatė projektuotojai, tad tokį esą ir įrengė. Pats drenažas buvo įrengtas anksčiau, tačiau tik gruodį objektas atiduotas vertinti komisijai ir iš savivaldybės buvo gauta kompensacija“, – pasakojo čia gyvenanti Laura.

Jos kaimynas Alfredas su „Kauno diena“ pasidalijo ir drenažo projektu, atliktais inžineriniais geologiniais tyrinėjimais bei kitais dokumentais. Vyras taip pat pridėjo ir daugiabučio namo administratoriui – bendrovei „Civinity namai“ adresuotą pretenziją dėl atliktų darbų.

„Pamatai Biržiškų g. 11 yra apie 2 m gylyje, pamatų drenažas įrengtas 1,2 m gylyje. Naujai įrengtas drenažas nesaugo sienų ir patalpų nuo vandens. Kam tas drenažas, jeigu po juo pamatai toliau plaunami? Ir vanduo bėga į patalpas kaip į šulinį. Įrodymai, koks yra pamato gylis, buvo pateikti inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitoje“, – teigė Alfredas.

Kam tas drenažas, jeigu po juo pamatai toliau plaunami. Ir vanduo bėga į patalpas kaip į šulinį.

Gyventojams kyla klausimų, ar jiems vėl teks mokėti iš savo kišenės už tai, kad, įrengus naują drenažą, namas toliau skęsta. Šio daugiabučio senbuviai ir taip sumokėjo ne vieną tūkstantį eurų už suskilusių sienų tvirtinimo darbus, prisidėjo ir prie naujo drenažo įrengimo, todėl laikosi pozicijos, kad lietaus surinkimo sistema turėtų veikti tinkamai, o problemas dėl rūsiuose besikaupiančio vandens savo lėšomis turėtų spręsti administratorius.

„Mes klausėme, kas atsakys už nekokybiškai atliktus darbus, kai drenažo projektas jau atiduotas vertinti. Bijome, kad vanduo išplaus pamatus ir namas vėl pradės skilti“, – nuogąstavimus išsakė kaunietė.

Tikrins dokumentus

Kauno miesto savivaldybė pinigais prisidėjo prie to, kad avarinės būklės Biržiškų g. 11-asis namas būtų sutvarkytas. Trečiam darbų etapui, kurio metu buvo įrengiamas drenažas ir stiprinami pamatai, savivaldybė skyrė 19 tūkst. eurų.

Pasak Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjo Raimundo Endrikio, didžioji dalis sumos buvo skirta pamatams stiprinti.

„Savivaldybė pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuria būsto administratorius įsipareigoja atlikti darbus ir savivaldybės skiriama pinigų suma padengti dalį gyventojų išlaidų. Savivaldybė įsipareigojo, gavusi darbų atlikimą patvirtinančius dokumentus, skirti numatytą pinigų sumą. Ši sutartis pasirašyta 2021 m. lapkričio pabaigoje“, – sakė specialistas.

Reaguodama į skundus, savivaldybė administratoriaus prašys pateikti statybų dokumentus, kurie bus papildomai patikrinti.

„Vertinti atliktų darbų kokybės negalime – už techninio projekto sprendinius atsako projektuotojas, už darbų kokybę ir atlikimą pagal patvirtintą techninį projektą atsako rangovas ir techninis prižiūrėtojas, tačiau, kaip jau minėjome, reaguodami į gyventojų skundus mes pareikalausime, kad administratoriai pateiktų techninį projektą, atliktų darbų aktus ir kontrolines nuotraukas. Patikrinsime, ar darbai atlikti pagal suderintą projektą“, – teigė R.Endrikis.

Problemos žinomos

Namą administruojančios bendrovės „Civinity namai“ atstovai tikino, kad daugiabučio namo gyventojai esą buvo supažindinti su pamatų drenažo projektu, pagal kurį atlikti ir darbai.

„Drenažo projektas buvo patvirtintas ir suderintas su atsakingomis institucijomis. Visą procesą stebėjo ir dalyvavo nepriklausomas techninis prižiūrėtojas. Generalinio rangovo atstovo teigimu, šilumos punkte vanduo renkasi dėl senos drenažo sistemos, kuri  nefunkcionuoja. Į neveikiančios senos drenažo sistemos šulinius vanduo patenka lyjant.

Kartu su ekspertais vertiname situaciją ir priimsime sprendimą užsandarinti arba visai pašalinti senos drenažo sistemos likučius. Dabar ruošiamės papildomiems darbams, siekdami išspręsti problemą. Už šiuos remonto darbus gyventojams mokėti nereikės“, – teigė „Civinity namai Kaunas“ direktorius Rokas Drąsutavičius.

Tiesa, neaišku, kodėl projekte nebuvo numatyta, kad senąją drenažo sistemą reikia panaikinti.

Skundėsi administratoriaus lėtapėdiškumu

„Kauno diena“ primena, kad 2019 m. vasarą iš šio namo teko evakuoti gyventojus, nes sienose atsivėrė plyšiai. Tarpai buvo matyti ir iš lauko, ir kai kurių gyventojų butuose. Vienoje laiptinėje įskilo ir ties laiptais esančios sienos, tad laiptų pakopos tarsi pakibo ore.

„Rengėme projektus, kad tvarkytų, bet viskas iki tol buvo derinta tik popieriuje. Pastarosiomis dienomis iškrito dideli luitai, atsivėrė centimetrų dydžio plyšiai, pradėjo judėti laiptai, nežinojome, ar grįšime į namus. Namas kiaurai skilo nuo penkto aukšto“, – tąkart detalizavo viena namo gyventoja.

„Per pastarąsias dienas plyšys padidėjo per centimetrą. Yra rizika, kad laiptų aikštelės gali nuo atramų nuslysti ir tada griūtų visa laiptinė, todėl žmonėms ten vaikščioti pavojinga. Dėl šios priežasties nuspręsta, kad reikia laikinai paramstyti laiptų aikšteles, o gyventojai dabar galės tik daiktus pasiimti, nes yra atjungtos visos komunikacijos. Kol nebus sutvirtintos konstrukcijos, pirmos laiptinės gyventojai čia negalės gyventi. Manau, kad tvarkymo darbai gali trukti apie mėnesį“, – evakavus gyventojus, apie suskilusias sienas dėstė įvykio vietoje dirbęs statybų ekspertas Jurgis Ražaitis.

Prieš kelerius metus daugiabučio namo sienose atsivėrė dideli tarpai. („Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.)

Tačiau tokia situacija neatsirado per naktį. Sienos pradėjo skilti gerokai anksčiau. Buvo daroma prielaida, kad prie sienų skilimo galėjo prisidėti ir viename bute nelegaliai išgriauta atraminė siena. Tiesa, minėtas Biržiškų gatvės daugiabutis jau buvo skilęs ir anksčiau. Tuomet ekspertizės metu buvo nustatyta, kad paplauti namo pamatai, silpnos tvirtinimo siūlės.

Tačiau būsto administratorius avarinės situacijos nesuskubo tvarkyti ir laukė, kol plyšiai sienose bus tokie, kad laisvai tilptų ranka. Tuomet „Civinity namai“ (buvusi „Būsto valda“) bandė teisintis, esą gyventojai nesutinka mokėti už sienų tvirtinimą, o be jų sutikimo jie nieko negali padaryti. Bet administratorius kaip tik ir turi reaguoti į tokius atvejus ir imtis veiksmų, kol dar ne per vėlu. Ne kartą savivaldybė yra aiškinusi, kad namo administratorius privalo pašalinti avarinę situaciją, o dėl didesnių darbų turi tartis su gyventojais. Jei anksčiau būtų pradėti darbai, galbūt būtų užkirstas kelias žmonių evakuacijai, o visi darbai būtų kainavę gerokai pigiau. Dabar kiekvienam butui už suskilusias sienas teko sumokėti ne vieną tūkstantį eurų.

Nors įrengtas nauja drenažo sistema, šilumos punkte kaupiasi vanduo, nes „Civinity namai“ atstovai iki šiol nepasirūpino uždaryti senąją. („Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.)