Viena iš kreipimosi autorių, Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė teigia, kad įstatymas dėl žvalgybos ombudsmeno instituto įsteigimo priimtas netinkamai parengtas.

Anot jos, abejonės Žvalgybos kontrolierių įstatymo konstitucingumu išsakytos ir prezidento Gitano Nausėdos veto, tačiau „valdantieji ignoravo šiuos valstybės vadovo įspėjimus ir veto buvo atmestas“.

Seimas gruodį priėmė Žvalgybos kontrolierių įstatymą, kuriuo numatoma steigti Žvalgybos kontrolierių tarnybą. Šalies vadovas G. Nausėda jį vetavo, tačiau Seimas grąžintą įstatymą priėmė.

„Buvo taip skubama keisti teisės aktus, kad liko visiškai nesureguliuota pati žvalgybos kontrolieriaus veikla. Pavyzdžiui, yra neaišku, kaip jis disponuos jautria, tačiau valstybės paslapties nesudarančia informacija. Tokios informacijos išviešinimas dėl to, kad jos naudojimas aiškiai nesureguliuotas, gali sukelti grėsmę ar net padaryti žalą valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai“, – parlamentarė cituojama jos biuro išplatintame pranešime.

Kartais atrodo, kad valdančioji dauguma, įtikėjusi savo teisumu, užsimerkia prieš viską: opozicijos įspėjimus, prezidento nuomonę, nesitaria su specialistais, negirdi jų kritikos.

Pasak Lietuvos regionų frakcijos atstovės, „tokių grėsmių valstybei sukėlimas tinkamai neparengus priimto teisės akto yra ypač neatsakingas veikimas, jis paneigia atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, Konstitucijos viršenybės principą“.

„Kartais atrodo, kad valdančioji dauguma, įtikėjusi savo teisumu, užsimerkia prieš viską: opozicijos įspėjimus, prezidento nuomonę, nesitaria su specialistais, negirdi jų kritikos“, – sako A. Širinskienė.

Pasak pranešimo, į KT kreipėsi 32 Seimo narių grupė, sudaryta iš visų opozicinių frakcijų atstovų. Kreiptis į KT dėl teisės akto konstitucingumo gali ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.

Prezidentas įstatymą buvo vetavęs argumentuodamas, kad žvalgybos kontrolieriaus institucija su dideliais įgaliojimais gali kelti riziką žvalgybos institucijoms, be to, esą jis apribotų iš Konstitucijos kylančias Seimo kontrolieriaus kompetencijas, būtų silpninamas šio pareigūno vaidmuo ginant žmogaus teises.

Pagal Seimo priimtą įstatymą, Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.

Numatyta, kad žvalgybos kontrolieriai vertins žvalgybos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams, kitiems teisės aktams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Jie taip pat tikrins ir įvertins žvalgybos metodų taikymo teisėtumą.

Du žvalgybos kontrolierius parlamentas skirs penkeriems metams Seimo pirmininko teikimu ir apsvarsčius Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetams.