„Kompensavimo modelis buvo smarkiai praplėstas – netaikomi turto normatyvai jokie popandeminiam laikotarpiui, yra padidinti rėžiai slenksčių, nuo kada atsiranda teisė į kompensaciją. Tai tiems žmonėms, kurie įgyja teisę į kompensaciją, jie moka tiek už tas paslaugas, kiek yra lubų riba, daugiau visiškai nesvarbu, kokia yra kaina, visa kita padengia biudžetas“, – žurnalistams penktadienį sakė premjerė.

„Kompensavimo tvarkos kol kas keisti nesiruošiame, nes kainų didėjimas gali reikšti, kad daugiau žmonių atsiras, kurie kreipsis dėl teisės pasinaudoti šitomis kompensacijomis, mes tą esame įsivertinę ir tai yra normalu“, – pridūrė ji.

I. Šimonytės teigimu, kylančias elektros ir dujų kainas amortizuoja sprendimai, kurie kainų šuolį išdėstė per keletą metų, išplėsta kompensacijų bazė žmonėms su mažomis pajamomis bei pensijų, minimalios algos ir biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas.

„Tai yra tai, ką daro valdžia. Pasaulinių dujų kainų valdžia nereguliuoja“, – pabrėžė ji.

Kylant energijos kainoms, Lenkija nuo vasario šešiems mėnesiams atšaukė pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, taip pat trąšoms, o PVM tarifas degalams mažinamas nuo 23 proc. iki 8 proc.

I. Šimonytė sako sunkiai įsivaizduojanti, kad Lenkijos valdžia po pusmečio grąžins PVM į buvusį lygį.

„Aš gana sunkiai įsivaizduoju Lenkijos valdžią po pusmečio didinančią PVM iki buvusio lygio, nes įsivaizduoti, kad po pusės metų situacija kažkaip stebuklingai pasikeis, yra gana drąsu“, – kalbėjo ji.