„Pamačiau tokią moterį, kuri elgėsi tikrai neadekvačiai. Pamačiau jaunų žmonių, kurie buvo tarsi pasimetę, tarsi jie tik atėję į tą aikštę suprato, kad jais yra naudojamasi. Man kilo didelė užuojauta, nes iš tikrųjų tais žmonėmis, kurie yra labai jautrūs, kurie galbūt labai bijo ir kitos orientacijos žmonių, galbūt jie labai bijo COVID-19, ir labai galbūt bijo gyvenimo – tokių žmonių visada yra. Ir tie ciniški, absoliučiai ciniški ir, aš esu tikra, už pinigus dirbantys manipuliatoriai kaip kokie pedofilai, kurie išnaudoja vaikus, jie šitaip išnaudoja tuos žmones, kurie jaučia didelį diskomfortą šios dienos įtampoje, šios dienos tiesiog gyvenime, nes jie neranda savęs. Ir jie tiesiog jais naudojasi. Ir aš kelių žmonių akyse tiesiog mačiau, kad jie tą supranta, nes disonansas, neadekvatumas to, kas vyko aikštėje ir, aišku, šios dienos šventa atmosfera, kai paminėti žuvę žmonės. Tai yra mūsų pačių aukščiausio taško gyvenime minėjimas. Darkymasis, aš manau, kad daug kam išeis į naudą. Iš pradžių mano širdis buvo apsipylusi krauju, nes tai buvo tiesiog įžeidu. Tai buvo skaudu, bet paskui aš pagalvojau, kad tai labai naudinga, nes protingesni jauni žmonės pažiūrės ir jeigu jie tikrai turi kažkokias skirtingas pažiūras, jie ras pagarbos sau vertas formas, kurias gerbiantis žmogus gali sau leisti tam, kad tas pažiūras išreikštų, ir kad tikrai jokie samdyti niekšai tų žmonių energija ir jų noru kažką pasakyti nuo savęs, nesinaudos taip ciniškai, brutaliai, bjauriai“, – kalbėjo signatarė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ji sakė Sausio 13-ąją kalbėjusi su jaunimu ir užsiminusi, kad jaunų žmonių užduotis yra surasti, kaip suderinti asmens laisvę su būtinybe laikytis visuotinai pripažintų ir priimtų taisyklių. Nes jei mes vienas su kitu nebendradarbiausime, pabrėžė N. Oželytė, – neturėsime valstybės, mūsų visų gyvenimai sugrius. Todėl reikia rasti pusiausvyrą tarp savo laisvės ir taisyklių laikymosi.

Pamoka – labai gera, labai gerai, kad jie parodė savo veidą. Mano klausimas: policija ir saugumo struktūros, jūs – su kuo ir kodėl šitai leidžiate?

„Bet, šiuo atveju, man kyla žymiai baisesnis klausimas. Juk yra žinoma, kad vienas tipas, kuris veikia įžūliausiai, nes labai norėtų nukentėti kaip politikas, o ne kaip kriminalinis elementas – jis teistas devynis kartus. Tai štai, suprantate, jis veikia tiek įžūliai, kad man kyla klausimas: o ką daro saugumas? Tie žmonės, kurie kursto, kurie patys neateina, tarkime, aš juos pažįstu, mes jų pavardes žinome nuo Nepriklausomybės laikų. Vienas sėdėjo kalėjime, nors prieš tai buvo veikėjas. Kitas – tiesiai šviesiai pasakykime, pavogė laikraštį iš Sąjūdžio. Tie žmonės veikia antivalstybiškai labai labai seniai. Mano klausimas: ką veikia saugumas? Su kuo bendradarbiauja policija? Jie sakė, kad neleis kažkokių ekscesų toje iškilmingoje vietoje, kai buvo teikiama Laisvės premija. Jie sakė, kad apžiūri žmones, kurie renkasi aikštėje. Tai kaip dabar išėjo, kad visi su garsiakalbiais, su triukšmą keliančiais prietaisais galėjo ten patekti – prieiti absoliučiai arti ir daryti tai, ką jie darė? Pamoka – labai gera, labai gerai, kad jie parodė savo veidą. Mano klausimas: policija ir saugumo struktūros, jūs – su kuo ir kodėl šitai leidžiate?“ – retoriškai klausė pašnekovė.

Paklausta, koks galėtų būti šių sukurstytų žmonių tikslas taikant į tokias jautrias datas, juk lietuviui, kuris myli Lietuvą ir žino, kodėl mes esame laisvi, Sausio 13-oji yra šventa diena, N. Oželytė įsitikinusi – žmonėms, kurie dalyvavo mitinge, visai nesvarbu, kokia tai diena. Jie yra nelaimingi, savęs neatradę, jaučia įtampą ir baimę. O tiems, kurie tokius užsiundo, reikia platesnio rezonanso.

„Jiems visiškai nusispjauti, kuo siundyti žmones – ar homofobija, ar skiepų baime, ar tuo, kad Vytautas Landsbergis – kagėbistas. Bet dalykai yra baisesni – vienam žmogui buvo grasinta nužudymu. Buvo raginta jį nužudyti ir tai skambėjo aikštėje. Žurnalistė buvo raginama nužudyti ir tai skambėjo to paties žmogaus lūpomis, skambėjo viešai. Man atsiuntė tokį vaizdo įrašą, kur raginama persekioti mane – fotografuoti. Kaip aš galiu su tuo susidoroti, jei nereaguoja policija? Viešoje erdvėje mes turime virtualią policiją. Aš gaunu baisių grasinimų į „Messengerį“, bet man atsako: na, žinote, mes reaguojame į viešą erdvę, o čia jūsų privati. Suprantu, kai mane užmuš, gal ne mane – gal ką nors kitą, į psichozę įvaryta žmogysta, tada visi atsibus. Bet nukentės tas žmogus, kuris tą padarys įvarytas į kampą, išerzintas, užsiundytas. Bet tie, kurie siundo, vėl liks švarūs. Man atrodo, kad tai nėra jokia demokratija. Aš nesutinku su premjere, kuri pasakė, kad tai yra mūsų iškovojimas“, – samprotavo signatarė.

Pasak jos, reikia skirti galimybę pasisakyti nuo sąmoningos destrukcijos, sąmoningo visuomenės kiršinimo, tvirkinimo ir psichiškai bejėgių žmonių išnaudojimo. Žmonėmis, pabrėžė N. Oželytė, brutaliai naudojamasi kaip priemone – kažkas daro savo politinį biznį, o kažkas atlieka savo šeimininkų pavedimus.