„Pirmas dalykas, kurį norėčiau akcentuoti, yra tai, kad skirtingi sektoriai turi skirtingą tarptautinės prekybos ir tarptautinės politikos poveikį. Mes apklausėme mūsų gamybos sektoriaus investuotojus ir per pastarąjį laikotarpį turbūt kažkokių naujų atvejų nesužinojome“, – sakė E. Čivilis.

Kalbėdamas apie Taivano žadamas 200 milijonų eurų investicijas Lietuvai pašnekovas sakė, kad tai labiau skirta padėti Lietuvoje jau esamiems verslams arba kurti bendrus verslus su Taivanu. Tuo tarpu, „Investuok Lietuvoje“ dirba su tiesioginėmis užsienio investicijomis, kurios yra „plyno lauko“ investicijos, todėl net ir 200 milijonų eurų yra ženkli suma. 

Kaip vyksta tokios investicijos – ar Lietuva dar turi duoti savo pinigų, kad kažkas pradėtų veikti? „Šį klausimą galbūt galėtų pakomentuoti to fondo valdytojai ir tie, kas konstruoja mechanizmus. Tai nėra tiesiogiai susiję su mūsų veikla“, – tarstelėjo E. Čivilis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau, pridūrė jis, jei tai yra vadinamoji „plyno lauko“ investicija, tai nėra spontaniškas procesas. Dažniausiai tai būna paremta įmonės poreikiais ir jos problemomis, kurias jie sprendžia. Pavyzdžiui, ar nori diversifikuoti savo gamybos linijas, ar nori turėti kažkokių papildomų komponentų gamybai. Dažniausiai tokie procesai užtrunka kelerius metus. Kol įmonė atlieka galimybių studijas, įsivertina skirtingas lokacijas ir priima sprendimus.

„Mano supratimu, šis konkretus fondas Taivane yra skirtas operatyviniams veiksmams, kurie galėtų sukurti ekonominius santykius tarp Lietuvos ir Taivano“, – svarstė pašnekovas.

Ar Lietuva turi įmonių, talentų, kurie galėtų dirbti tokioje – aukštųjų technologijų srityje? Pasak E. Čivilio, Lietuvos strategija yra mūsų ekonomiką transformuoti į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką. Mūsų šalis turi sričių, kurios Taivanui yra įdomios – kibernetinis saugumas, gyvybės mokslai. Tai yra tos sritys, kur Lietuva turi daugiausia potencialo. Tokių specialistų Lietuvoje yra 12,2 proc. iš visų dirbančiųjų skaičiaus.

„Ir mūsų strategija kalba apie tai, kad mes norime šį skaičių padidinti iki 17 proc. Tai reiškia, kad tai būtų papildomai 85 tūkst. dirbančiųjų Lietuvoje“, – kalbėjo „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Kitas aspektas – milijardas dolerių paskoloms įmonėms, kurios norėtų plėtoti bendrus santykius su Taivanu. Milijardas tai – daug ar mažai? „Milijardas yra didelė ambicija. Man atrodo, turbūt kiekvienai šaliai tai yra reikšminga suma. Labai džiaugiuosi, kad vyksta pokalbis aukščiausiu lygiu, o detalės per kelias savaites tikrai turėtų išaiškėti“, – sakė jis.

Kaip konfliktas su Kinija atsiliepia „Investuok Lietuvoje“ organizacijai? Ar tai turi įtakos kitų investuotojų viliojimui? Ar jiems tai rūpi? Pasak pašnekovo, Lietuvoje veikiančios kompanijos yra globalioje tiekimo grandinėje, ir jei yra kažkokios problemos vienoje pusėje, jos atsiranda ir kitoje. Poveikis skirtingose kompanijose yra jaučiamas skirtingai. Daugiausiai – gamybinėse įmonėse.

„Įmonės patiria turbūt labai skirtingo pobūdžio efektus. Netgi tos, kurios neturi eksporto arba priklausomybės nuo konkrečios prekybos, jos gali turėti iššūkių su savo partneriais vykdyti toliau įsipareigojimus. Mūsų ilgamečiai rezultatai vis dėlto sako, kad investicijos į Lietuvą daugiausiai ateina iš Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Mes nesame turėję investuotojų Lietuvoje iš Kinijos, jei kalbėtume apie tiesiogines užsienio investicijas. Tačiau kalbant apie tiekimo grandines, tai faktas, kad sąsajos yra tarp visų pasaulio šalių, kurios dalyvauja pasaulinėje prekyboje“, – aiškino E. Čivilis.