„Su psichikos sunkumais bent kartą gyvenime susiduriame kiekvienas“, – įžanginiame pranešime teigė psichologė-psichoterapeutė Sue Baker ir pristatė Jungtinėje Karalystėje sėkmingai įgyvendintą ilgalaikę kampaniją, skirtą mažinti gyventojų stigmines nuostatas į psichikos sveikatą ir didinti psichologinės sveikatos raštingumą.

Ilgametę patirtį sukaupusi ekspertė pabrėžė, kad nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties kiekvienas iš mūsų gali atsidurti sudėtingoje situacijoje ir padrąsino bendraujant vieniems su kitais nebijoti kalbėtis apie savijautą, atkreipė dėmesį į tai, kas pokalbyje yra itin svarbu: „Du kartus paklausti, kaip kitas jaučiasi. Išklausyti nemoralizuojant. Būti maloniam ir empatiškam.“

Vyriausybės strateginės analizės centro ir Paramos vaikams centro atstovų pranešimuose dalytasi apie psichikos sveikatos raštingumo svarbą tarp jaunimo, vaikų ir tėvų – ši sritis tapo dar aktualesnė pandemijos laikotarpiu.

Pasak pranešėjų, žinių ir įgūdžių, susijusių su tinkamu rūpinimusi psichikos sveikata, poreikis yra didelis tiek vaikams, tiek suaugusiems, todėl apie tai turime kalbėti garsiai ir plačiai mūsų visuomenėje.

Mirolanda Trakumaitė pristatė, su kokiais dažniausiai psichikos sveikatos raštingumo iššūkiais susiduria darbuotojai ir darbdaviai, kodėl savijautos darbo vietoje aspektai yra svarbūs ne tik sveikatai, bet ir produktyvumui.

Kristina Čiuželienė Sidabrinės linijos, kuri teikia emocinę paramą ir skatina vyresnio amžiaus žmonių savanorystę, atstovė kalbėjo apie psichikos sveikatos raštingumo poreikius ir galimybės, iš arti vertindama kasdienes situacijas ir geruosius pavyzdžius.

Forumą vainikavo susitarimas, kurį pasirašė kultūros, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo, mokslo ir sporto, sveikatos apsaugos ministrai, nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Psichikos sveikata – 2030“, NVO vaikams konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos, Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos atstovai.

Šiuo bendru įsipareigojimu siekiama padėti kuo didesnei visuomenės daliai turėti daugiau žinių, įgūdžių ir teigiamas nuostatas psichikos sveikatos atžvilgiu, mažinti stigmą savęs ir kitų žmonių atžvilgiu. Taip pat sudaryti sąlygas palankiau vertinti emocinę paramą, psichologinę pagalbą bei kitas asmens ar visuomenės psichikos sveikatos stiprinimui skirtas iniciatyvas ar paslaugas.

Tikimasi, kad SAM lyderyste inicijuoti ilgalaikiai veiksmai skirtinguose sektoriuose padės spręsti daug metų besitęsiančias psichikos sveikatos problemas, tiesiogiai susijusias ne tik su sveikatos, bet ir socialiniais, švietimo, net ekonominiais stebėsenos duomenimis.

Susitarimo veiksmus numatyta įgyvendinti iki 2030 m., o sėkmė bus vertinama rodikliais, susijusiais su mokinių, per 2 mėnesius nė karto nepatyrusių patyčių, didėjančia dalimi; gyventojų stigminių nuostatų į psichikos sveikatą mažėjimu; kitais žmonėmis labiau pasitikinčių nei nepasitikinčių žmonių dalies augimu; socialinio kapitalo indekso didėjimu ir mirtingumo dėl savižudybių mažėjimu. Susitarimo įgyvendinimo stebėseną vykdys ir prie SAM visuomeniniais pagrindais veiksianti Psichikos sveikatos taryba, kurią sudarys susitarimą pasirašiusiųjų šalių deleguoti atstovai.

Gera psichikos sveikata leidžia kiekvienam patirti ir išgyventi įvairius jausmus: būti savimi tarp kitų, išreikšti save, daryti sprendimus bei už juos atsakyti. Tai – neatsiejama kokybiško gyvenimo sąlyga. Būti raštingam šioje srityje reiškia žinoti, kaip rūpintis savo psichikos sveikata, mokėti sumažinti rizikas atsiradus sunkumams, gebėti padėti sau ar kitam bei atpažinti, kada reikia kreiptis profesionalios pagalbos.