Tvarkymosi tempai lėtės

Dar praėjusią Seimo kadenciją pateiktomis Žemės įstatymo pataisomis siūloma įvesti vienkartinį mokestį už nuomojamoje valstybinėje žemėje vykdomą NT plėtrą ar objektų paskirties keitimą. Pagal galutinį siūlymą pakeitę valstybiniame sklype pastatytų pastatų paskirtį ar praplėtę jų plotą, NT plėtotojai valstybei turėtų papildomai sumokėti iki 75 proc. nuomojamo sklypo vertės. Tačiau neatmetama prielaida, kad galimas ir dar didesnis mokestis.

Tokia valstybės politika tikrai lėtins miestų tvarkymą, įsitikinęs ir vienas iš "Kauno dienos" kalbintų NT plėtotojų, bendrovės "Citus" įkūrėjas Mindaugas Vanagas. Pasak jo, tiek Vilniaus, tiek Kauno, tiek Klaipėdos miestų centre yra daug apleistų pastatų pastatų, pramoninių-gamybinių teritorijų, pusiau naudojamų, pusiau nenaudojamų. Jas siekiama paversti naujais gyvenamaisiais rajonais. Tačiau tos teritorijos dažniausiai yra nuomojamoje valstybės žemėje.

"Priėmus įstatymo pataisas tektų susimokėti papildomai gal 100, gal 75 proc. – nežinia, kokia bus viršutinė riba, – mokestį pagal vidutinę žemės rinkos kainą, – kalbėjo NT plėtros bendrovės "Citus" įkūrėjas. – Ką tai reiškia? Tai, kad teks sklypą nusipirkti, tačiau jis pirkėjui nepriklausys. Iš tiesų galima sakyti, kad tas mokestis bus už statybos leidimo išdavimą.

Niekas neabejoja, kad reikia ištaisyti seną Žemės įstatymo klaidą, leidžiančią išsinuomotame iš valstybės sklype statyti, ką nori ir kokio nori dydžio. Bet negalima ir dabar projekte siūlomų tokių drastiškų tarifų nustatyti. Jis turėtų būti pagrįstas sveika logika, o ne iš piršto laužtas. Jei patvirtintų viršutinę 105 proc. ribą, reikštų, kad už nuomą susimoki 5 proc. brangiau, nei kainuoja gretimas privatus sklypas. Kas galėjo sumąstyti tokį įstatymą?"

Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė sako, kad sunku įžvelgti logiką taikyti žemės paskirties keitimo mokestį, kai vietoje nebenaudojamų pastatų norima pastatyti naujus statinius, išvalyti apleistas, nenaudojamas teritorijas, įgyvendinti bendrųjų planų sprendinius dėl konversinių teritorijų.

"Jeigu ir reikėjo taikyti tokį mokestį, tai pirminio valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo proceso pradžioje. Šiuo metu vietoj didžiųjų gamyklų ar kitų statinių teritorijų jau yra išdygę ištisi gyvenamųjų, biurų pastatų kvartalai, kurių vystytojams toks mokestis nebuvo taikomas, – atkreipia dėmesį į nevienodas sąlygas NT plėtotojams R.Gružienė. – Šiuo metu yra galimybė mokestinėmis priemonėmis drausminti nenaudojamų, apleistų teritorijų naudotojus ir skatinti tvarkyti apleistas teritorijas ar statinius jose, pritaikyti kitoms reikmėms, negu yra esami nenaudojami pastatai ar statiniai. Papildomo mokesčio įvedimas neskatins tokių teritorijų atgimimo."

NT plėtotojai vis tiek statys, tačiau tas mokestis bus perkeltas ant būsto ar kitos paskirties patalpų pirkėjų pečių.

Pabrangimas – ant pirkėjo pečių

"Buto savikaina susideda iš statybos, žemės kainos ir t.t. Žemės dalis sudaro 10–15 proc., priklausomai nuo vietovės. Patvirtinus, pavyzdžiui, naują 70 proc. žemės nuomos mokestį butas apytiksliai pabrangsta 14 proc., – paaiškino bendrovės "Citus" įkūrėjas M.Vanagas. – Galų gale didžioji jo dalis patuštins ne kas nors kito, o būsto pirkėjo kišenes."

"Mokestis reikalingas, nes savininkas (savininkai), padidėjus statinio plotui, intensyviau naudosis jau esama miesto infrastruktūra. Tačiau per dideli mokesčiai stabdys miestų vaiduoklių tvarkymą. Iš kitos pusės, NT plėtotojai vis tiek statys, tačiau tas mokestis bus perkeltas ant būsto ar kitos paskirties patalpų pirkėjų pečių. NT neabejotinai dar papildomai pabrangs", – mano ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K.Starkevičius.

NT plėtotojų skaičiavimais, pavyzdžiui, 50 kv. m butas Vilniuje, įvedus naująjį mokestį, galėtų brangti 10–20 tūkst. eurų.

Pasak M.Vanago, Lietuvoje butų įperkamumo vertinimas šiuo metu normalus: "Daug metų atlyginimai augo gana sparčiai ir dabar dar didėja, šis rodiklis yra gana geras. Žmonės gali sau leisti pirkti. Bet jei dėl Žemės mokesčio butai brangs keliolika procentų, įperkamumas, be abejo, sumažės."

"Citus" atstovas mano, kad labai netinkamas metas žemės mokesčių permainoms, nes staigiai brangsta visas NT. Tokios įstatymo pataisos dar labiau kaitina rinką ir kainos dar labiau kyla.

"Norint vėsinti kaistančią NT rinką, reikėtų didinti pasiūlą. Dabar Vilniuje, Kaune pasiūla mažėja – pirkėjų daug, o pasirinkimo labai trūksta. Klasikinė ekonomikos taisyklė: kai pasiūla maža, kainos kyla", – priminė M.Vanagas.

Būsto burbulas dar padidėtų

Beje, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad Seime ketinimai įvesti vienkartinį mokestį už NT plėtrą nuomojamoje valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką, o kainos už būstą atitinkamai kiltų. Jo teigimu, papildomi mokestiniai ribojimai tokiu metu, kai didelės būstų paklausos rinka patenkinti negali, keltų riziką NT plėtotojams dar labiau mažinti pasiūlą, o atsiradusias papildomas išlaidas šie turi tą pakankamą rinkos galią perkelti būsto pirkėjui ir tai atitinkamai atsispindėtų kainoje.

"Tai vis tiek veiktų NT rinką ir tada, kai norėtųsi, kad pasiūla būtų didesnė, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G.Šimkus. – Jei prisimintume krizę prieš daugiau nei dešimtmetį, buvo stipri būstų paklausa, bet buvo pasiūlos problemų dėl daugybės ribojimų. Čia dalis NT plėtotojų galbūt bandytų perkelti sąnaudas ant vartotojų pečių, dalis – atsisakyti plėtoti projektus nuomojamoje žemėje, o tai vėlgi turėtų įtakos būsto pasiūlai."

Lietuvos banko vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad, įvedus pakeitimus, dalis NT projektų toliau būtų vystoma nenuomojamoje žemėje, o kainų už būstus ne valstybei priklausančiuose sklypuose plėtotojai kelti negalėtų. Tačiau G.Šimkus sutiko, kad verslas galėtų pasinaudoti tokia situacija ir pakelti NT kainas net ir nevalstybinėje žemėje plėtojamiems projektams.

Pasak "Citus" atstovo M.Vanago, drastiškas valstybinės žemės mokesčio atsiradimas turės poveikį ne vien gyvenamojo ploto kainai.

"Daugybė pramonės įmonių stovi ant nuomojamos valstybinės žemės. Jei mūsų gamintojai norės plėstis, jiems lygiai toks pat mokestis bus taikomas, o tai gerokai stabdys investicijas. Tai nėra juokingi pinigai, nes žemė nepigi ir kasdien jos vertė kyla. Įstatymo rengėjai nemąsto, kad vidutinė kaina nėra fiksuotas dydis", – "Kauno dienai" komentavo M.Vanagas.

Tai nėra juokingi pinigai, nes žemė nepigi ir kasdien jos vertė kyla. Įstatymo rengėjai nemąsto, kad vidutinė kaina nėra fiksuotas dydis.

Mėto kaip kamuolį

Praeitą antradienį Seimas vėl atidėjo Žemės įstatymo pataisų svarstymą. Šįkart tokį siūlymą pateikė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji savo prašymą argumentavo tuo, kad naujas mokestis stabdys investicijas miestuose.

"Prisimenu, šio įstatymo projektas buvo lyg kamuolys mėtomas visą praėjusią kadenciją, – pasakojo parlamentaras K.Starkevičius, praeitą kadenciją dirbęs Seimo Kaimo reikalų komitete. – Buvo Vyriausybei duotas nurodymas parengti pataisas, o jos dar buvo nuolat keičiamos ir keičiamos. Vienas iš pradinių pasiūlymų buvo keičiant sklypo paskirtį ar statinio plotą numatyti iki 110 proc. žemės vertės mokestį valstybei. Tačiau tai buvo atmesta. Po ilgų svarstymų liko iki 75 proc. Komiteto posėdyje balsavau prieš, nes, mano įsitikinimu, mokestis neturi viršyti 50 proc."

Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja R.Gružienė priminė, kad diskusija su savivaldybėmis dėl valstybinės žemės valdymo funkcijų perdavimo joms vyksta dar nuo 2007 m.

"Tada Seime buvo priimtos Žemės įstatymo pataisos, numatančios, kad valstybinės žemės patikėtiniai miestų teritorijose yra savivaldybės, tačiau naujai išrinkta prezidentė nepasirašė Seimo priimto įstatymo pataisų", – atkreipė dėmesį R.Gružienė.

Beje, jei Seimas vis dėlto Žemės įstatymo pataisas priims, naująjį mokestį NT plėtotojai pradėtų mokėti nuo kitų metų kovo 1-osios. O juk šios kadencijos parlamentarai ir jos patvirtinti Vyriausybės nariai žadėjo, kad jokių netikėtų mokesčių šuolių nebus, kaip būdavo ankstesniais laikais.

"Keista, kad vos prieš mėnesį Vyriausybės atstovai kalbėjo, jog nebus jokių mokestinių pertvarkų, naujų mokesčių nebus, tam turi būti pereinamasis laikotarpis, tačiau tų pažadų nesilaikoma. Traktuojama, kad čia esą ne mokestis, o rinkliava. Ar ne absurdas? – piktinosi M.Vanagas. – Viena šnekama, kita daroma.

Kita vertus, nežinia, kada to įstatymo pataisos imtų realiai veikti, nes planuojama, kad įsigaliotų kovo 1-ąją, o poįstatyminiai aktai numatyti parengti tik vasario 28-ąją, likus vos dienai. Aišku, kad kovo mėnesį dar niekas nesupras, kaip tą mokestį reikia skaičiuoti, kokie specialistai tai darys. Tie techniniai dalykai statybų leidimų išdavimą užtęs keletui mėnesių. Sustojus šiam procesui pasiūla vėl mažės, pirkėjai vėl turės mažesnį pasirinkimą, o tai nulems dar didesnį kainų augimą."

Savivalda – į šoną

Labai daug visi mėgsta kalbėti apie savivaldos stiprinimą. Tačiau realiai nieko dėl to nedaroma. Gal keičiant žemės paskirtį ir užstatymo plotą (aukštį) mokesčių dydžio taikymas ar apskritai netaikymas turėtų būti paliktas savivaldybių kompetencijai. Juk jos sėkmingai sprendžia, kokius žemės mokesčius visiems savininkams (nuomotojams) taikyti. Paaiškėjo, kad Žemės pataisų rengėjai į diskusijas net kvietė Savivaldybių asociacijos atstovų.

"Dabartinės Vyriausybės programoje yra numatyta ir savivaldybių asociacijoje aktyviai svarstomas klausimas dėl valstybinės žemės patikėjimo teisės suteikimo visoms savivaldybėms. Tam iš esmės pritaria ir Klaipėdos miesto savivaldybė, – teigė uostamiesčio savivaldybės atstovė R.Gružienė. – Tačiau su Seimo Kaimo reikalų komiteto teikiamomis Žemės įstatymo pataisomis dėl valstybinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo tvarkos ir apmokestinimo nei per savivaldybių asociaciją, nei tiesiogiai nebuvome supažindinti, neturėjome galimybės pasisakyti šia tema.

Manome, kad kiekviena savivaldybė, įvertinusi savo teritorijų bendrųjų planų sprendinius, pati turėtų spręsti, kokiose teritorijos turėtų būti skatinama teritorijų konversija, atitinkamai priimdama sprendimus dėl tam tikrų mokesčių nustatymo. Galima būtų svarstyti klausimą dėl paskirties keitimo apmokestinimo, jeigu mokestis liktų savivaldybės biudžete, tačiau tokiu atveju pati savivaldybė turėtų vystyti teritorijos infrastruktūrą."

Miesto pinigai melioracijai?

Kodėl klausimas, kuris aktualiausias miestams, patikėtas Seimo Kaimo reikalų, o ne Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui? Parlamentaras K.Starkevičius paaiškino, kad nuo seno tradiciškai viskas, kas susiję su žeme, pavesta būtent Kaimo reikalų komitetui.

"Žemės paskirties keitimas, teritorijų vystymas susijęs su urbanizacija, todėl tikrai manytina, kad ne Seimo Kaimo reikalų komitetas turėtų būti pagrindinis komitetas svarstant teisės aktų projektus panašiais klausimais", – mano Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja R.Gružienė.

"Nonsensas, kai miesto žemės reikalus sprendžia Kaimo reikalų komitetas, kurio nariai į viską žvelgia per žemės ūkio prizmę ir aiškina, kad surinkti pinigai keliaus melioracijai, – svarstė NT plėtotojų bendrovės "Citus" įkūrėjas M.Vanagas. – Visiškai neįsigilinta, nėra jokios analizės, kaip tai paveiks rinką, kiek bus surinkta pinigų. O juk pagal tai turėtų būti nustatomas mokesčio tarifas."