Įžvelgė valdančiųjų skubėjimą

Seime kilo smarki diskusija svarstant Atliekų tvarkymo įstatymą. Jos "įkvėpėjai" yra ir Baltijos jūros žvejai, kurių dalis sukilo prieš ketinimą uždrausti žvejybos tinklus, kuriuose yra plastiko.

"Keista tai, kad klaipėdiečių atstovai Seime taip ir nesurado laiko susitikti su žvejų atstovais ir paaiškinti, ar jie gaus kokios naudos iš plastikinių tinklų draudimo", – stebėjosi netikėtai žvejus ėmęsis ginti Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Jis piktinosi, kad Lietuva ES direktyvą dėl plastiko rengiasi įgyvendinti nuo 2023 m. sausio 1 d., nors pati ES yra numačiusi terminą iki 2026 m. sausio 1-osios.

Anot R.Žemaitaičio, tokiose šalyse, kaip Italija, Ispanija, Prancūzija ir Graikija, ministrai stoja ginti žvejus, o Lietuvoje valdžia beatodairiškai ir netgi pirma laiko puola keisti įstatymus.

Tokiose šalyse, kaip Italija, Ispanija, Prancūzija ir Graikija, ministrai stoja ginti žvejus, o Lietuvoje valdžia beatodairiškai puola vykdyti direktyvas.

"Žvejai ir taip vos suduria galą su galu, taip pat turime COVID-19 epidemiją. Kam skubėti įgyvendinti ES direktyvą, kai nežinome, kokia parama tam bus skiriama iš Vyriausybės", – svarstė Seimo narys.

Žvejų verslas nyksta

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pastebėjo, kad vienkartinio plastiko draudimas Europoje jau galioja nuo šių metų liepos 1 d., kai uždrausta prekes dėti į plastikinę tarą.

"Uždraudžiami ne tik žvejų tinklai, kurie gaminami iš plastiko, bet ir daug kitų dalykų. Taip pat yra numatyta sistema, kaip bus surenkami plastikiniai tinklai už juos mokant kompensacijas", – paridūrė S.Gentvilas.

Jis priminė, kad Baltijos jūra jau yra tuščia, joje mažai liko žuvų. Žvejų verslas nyksta, nes nebėra ko gaudyti.

Kita problema, anot S.Gentvilo, ta, kad Baltijos jūros žvejai yra pametę nemažai tinklų su plastiku. Į tuos tinklus vaiduoklius įsipainioja žuvų, ruonių.

"Patys žvejai nori atsakingos tvarkos dėl tokių žvejybos tinklų sutvarkymo. Atliekų tvarkymo įstatymas įteisintų tvarką, kaip skirti pinigus plastikiniams tinklams jūroje surinkti", – įžvelgė S.Gentvilas.

Jo teigimu, tinklų vaiduoklių surinkimo tvarka buvusi diskutuota su žvejų atstovais ir dauguma sutikę, kad tai būtina daryti.

Aklas direktyvų vykdymas

"Esame išskirtiniai ir negalime aklai priimti visokių Europos Sąjungos direktyvų. Dabar matome, kaip aklai priimamos įvairios direktyvos ir visokios žaliosios ekonomikos, taip nuskriaudžiant mūsų žmones", – tikino Seimo narys Valdemaras Valkiūnas.

Jo nuomone, įvesdami draudimus ir ribojimus žvejams, mes padedame Rusijai, nes jos žvejai iš Kaliningrado srities gali žvejoti be jokių suvaržymų.

Ir dabar, kai Lietuvos žvejams Baltijos jūroje draudžiama žvejoti menkes, Rusijos žvejai jas gaudo. Žuvys nepaiso sienų – tai, kas galėjo būti pagauta Lietuvos teritoriniuose vandenyse, po savaitės ar kitos bus sužvejota Rusijos Kaliningrado srities vandenyse.

Tas pats pasakytina apie Kuršių marias – ir šis vandens telkinys yra bendras su Rusija. Jei efektyvesni, bet turintys plastiko žvejų tinklai pagal ES direktyvas bus uždrausti Lietuvoje, jų  Rusijoje juk niekas neuždraus, tad jais ten galės  efektyviau gaudyti žuvis.

Lietuvos žvejų sąlygos būtų prastesnės ir palyginus su Latvijos ar Estijos žvejų. R.Žemaitaičio duomenimis, nei Latvija, nei Estija direktyvos, kuri susijusi su plastikinių tinklų draudimu, nuo 2023 m. nesirengia įvesti, o įsigaliojimą atideda iki 2026 m.