Europos Komisijos derybininkų komanda antradienį nuvyks į Londoną „kelioms intensyvių diskusijų dienoms“, sakoma Londono šeštadienį paskelbtame pareiškime.

Britų ministras Davidas Frostas (Deividas Frostas) ir Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Marošas Šefčovičius turi susitikti savaitės pabaigoje ir „įvertinti padarytą pažangą“.

Londonas pridūrė, kad derybos ankstesnėmis dienomis buvo konstruktyvios, bet lieka „reikšmingų nuomonių skirtumų“.

Briuselis pateikė virtinę pasiūlymų įtampai lojalistų bendruomenėje dėl Šiaurės Airijos protokolo mažinti. Šis protokolas yra „Brexito“ susitarimo dalis, skirta šiai Jungtinės Karalystės provincijai.

Tarp pasiūlymų yra galimybė sušvelninti muitinės patikras ir supaprastinti dokumentų pateikimą gabenant į Šiaurės Airiją prekes iš likusios Jungtinės Karalystės dalies. Šiaurės Airijos lojalistai skundžiasi, kad tokios patikros varo pleištą tarp Belfasto ir Londono ir suteikia postūmį respublikonų siekiui suvienyti Airiją.

16-ojo straipsnio grėsmė

Nors žengia žingsnių dėl muitinės patikrų, ES sako, kad nesutiks su Londono reikalavimais ieškoti alternatyvaus arbitro prekybos ginčams po „Brexito“, susijusiems su Šiaurės Airija, spręsti.

Dėl to Londonas grasina pasinaudoti protokolo 16-uoju straipsniu, suteikiančiu teisę abiem šalims esant ypatingoms aplinkybėms įšaldyti kai kurių prekybos susitarimų galiojimą, jei jos mano, kad susitarimas kelia „rimtų, ilgai trukti galinčių ekonominių, socialinių ar su aplinka susijusių sunkumų“.

„Mūsų pozicija nesikeičia: Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) vaidmens sprendžiant ginčus tarp JK ir ES turi nelikti“, – šeštadienio pareiškime nurodė šaltinis britų vyriausybėje.

„Mums reikia greit pamatyti realią pažangą, o ne įstrigti... begalinėse derybose, nes problemos Šiaurės Airijoje nedingo, – sakė jis. – Tai, ar sugebėsime netrukus suteikti tą postūmį, padės mums suprasti, ar galime įveikti šį nuomonių skirtumą, ar mums reikia pasinaudoti 16-uoju straipsniu, kad apsaugotume Belfasto (Didžiojo penktadienio) sutartį.“

Belfasto taikos sutartimi buvo užbaigtas dešimtmečius trukęs smurtas tarp suvienytos Airijos siekiančių respublikonų ir lojalistų, norinčių, kad Šiaurės Airija liktų Jungtinėje Karalystėje.

Šiaurės Airijos protokolo derinimas buvo bene labiausiai įtampą kurstęs procesas per ilgai trukusį Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos, inicijuotą Londono po 2016 metais įvykusio istorinio „Brexito“ referendumo.

Abi šalys sako norinčios išsaugoti taiką ir stabilumą užtikrindamos, kad Airijos saloje neatsirastų realios sienos tarp ES narės Airijos Respublikos ir JK provincijos – Šiaurės Airijos.

Šiuo tikslu Šiaurės Airijai buvo suteiktas unikalus statusas – provincija yra tiek Jungtinės Karalystės, tiek ES bendrosios rinkos dalis.

Dėl šios priežasties uostuose turi būti vykdomos muitinės patikros, kad prekės iš Anglijos, Škotijos arba Velso negalėtų būti laisvai gabenamos į ES per sausumos sieną Airijos saloje. Tačiau tokia nuostata piktina Šiaurės Airijos junionistus.