„Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje atsisveikinama su Lietuvai nusipelniusia artiste aktore Aldona Jodkaite - Vrubliauskiene... Pagarba ir Atmintis...“, – socialiniame tinkle ketvirtadienio popietę rašė Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas.

Urna iš teatro buvo išnešta 14 val. Aktorė amžinojo poilsio atgulė Petrašiūnų kapinėse, šalia vyro Algirdo Vrubliausko.

„Paskutinį „sudie“ tarė teatro bendruomenė, o iš žiūrovų buvo ne tiek daug, kiek buvo tikėtasi, nes ji buvo vyriausiosios kartos aktorė ir daug metų nevaidino, tad šiandieninės kartos atmintyje ji yra mažiau žinoma ir su ja turi mažesnį ryšį. Daugiau atsisveikino vyresnės kartos žmonės ir teatro bendruomenė“, – sakė E. Stancikas.

Atsisveikinimo metu netrūko ir itin jaurių akimirkų. „Jos kulminacinis vaidmuo buvo karalienė Bona legendinėje „Barboroje Radvilaitėje“ ir finale atsisveikinant, prieš nusileidžiant uždangai, nuskambėjo Giedriaus Kuprevičiaus to legendinio spektaklio finalinė „Pagarbinkim meilę“ daina,  nuskambėjo audringi susirinkusiųjų atsisveikinimo plojimai, – sakė E. Stancikas. – Išėjusiųjų energija visuomet lieka ir scenoje, ir teatre, ne tik atmintyje. Ji lieka bendrame kūrybiniame scenos virsme. Aldonos – ypatinga energija ir kaip karalienę Boną vaidino su tokia jėga ir stiprybe, taip ir asmenybė jos tokia buvo – tvirta, tiesi, ori ir ne visuomet su ne pačia patogiausia savo tiesa.“

Aldona Jodkaitė. Asmeninio arch. nuotr.

Primename [4], kad teatro ir kino aktorė A. Jodkaitė, eidama 93-iuosius metus, anapilin iškeliavo gegužės 24 dieną.

Ją primena ryškūs, charakteriniai vaidmenys, sukurti Kauno dramos teatre ir kine.

A. Jodkaitė – Lietuvos aktorė, gimusi tarpukario laikotarpiu, 1928 metais liepos 26 dieną Vilkijoje, per savo gyvenimą sukūrė daugybę ryškių vaidmenų.

Teatro scenoje A. Jodkaitė pirmą kartą pasirodė dar besimokydama mokykloje. Vienas iš pirmųjų aktorės vaidmenų – Luiza spektaklyje „Klasta ir meilė“, pastatytame pagal žymaus vokiečių klasiko F. Šilerio kūrinį.

1949 metais ji baigė Kauno dramos teatro vaidybos studiją ir pradėjo dirbti Kauno valstybiniame dramos teatre. Įgijusi patirties ir patobulėjusi, aktorė vieną po kito pradėjo kurti tokius vaidmenis, kaip kaimo mergina Ievutė spektaklyje „Prieblandoje“, sukurtame pagal lietuvių rašytojo, prozininko A. Žukausko-Vienuolio kūrybą: Olia spektaklyje „Šviečia, bet nešildo“, pagal rusų dramaturgo A. Ostrovskio kūrinį, taip pat dramoje „Pavogtoji laimė“, pastatytoje pagal ukrainiečių poeto, rašytojo I. Franko kūrinį. Jame A. Jodkaitė atliko ukrainietės Anos vaidmenį.

Aktorės įkūnyti personažai buvo labai įvairūs, skirtingi. Proveržis jos kūrybiniame kelyje  įvyko į teatrą  atvykus režisieriui H. Vancevičiui. Kaip pati A. Jodkaitė sakė: „Su Henriko Vancevičiaus atėjimu į teatrą plūstelėjo ir naujo, šviežio oro gūsis. Daug kas tada pasikeitė: atsirado kitoks repertuaras, į spektaklius siūbtelėjo publika.“

Prasidėjus naujam laikotarpiui, aktorė įkūnijo Mašos heroję spektaklyje „Trys seserys“ pagal A. Čechovo kūrinį (1960). Šis vaidmuo aktorei teikė daug emocijų. „Mano dievas yra Čechovas. Nieko gražesnio, subtilesnio už jo dramaturgiją nežinau. Kai repetavome „Tris seseris“, tai buvo tikra šventė sielai“, – viename iš interviu teigė aktorė. Vėliau sukūrė Gonerilės vaidmenį pagal V. Šekspyro dramą spektaklyje „Karalius Lyras“ (1961) bei Margaritą Gotjė spektaklyje „Dama su kamelijomis“ (1962) pagal prancūzų literatūros klasiko A. Diuma kūrinį.

Karalienė Bona „Barboroje Radvilaitėje“. NKDT ir asmeninio arch. nuotr.

Šiuo laikotarpiu A. Jodkaitė pradėjo vis ryškiau skleistis kaip temperamentinga aktorė. Vienas labiausiai atsiskleisti padėjusių vaidmenų – karalienė Bona legendinėje J. Grušo dramoje „Barbora Radvilaitė“ (1972, rež. Jonas Jurašas). Taip pat labai ryškus ir sėkmingas pasirodymas jos laukė Lidijos Vasiljevnos vaidmenyje, spektaklyje A. Arbuzovo „Senamadė komedija“ (1975). Įsimintini kiti vaidmenys: Irina (V. Korostyliovo „Tikiu tavimi“ (1961), Marija Choseva  F. Garsijos Lorkos „Bernardos Albos namai“ (1964), Rūta K. Sajos „Saulės stulpas“ (1964) ), Regina D. Urnevičiūtės „Vadink mane motina“ (1965), Uršulė K. Borutos „Baltaragio malūnas“ (1966), Skruzdėlienė B. Sruogos „Dobilėlis penkialapis“ (1973), Amalija E. Vetemos „Rožynas“ (1978), Janina  J. Montvilos „Didysis geismas“ (1984), Motina A. Strindbergo „Kelyje į Damaską“ (1986). Aktorė scenoje dirbo su tokiais partneriais kaip Laimonas Noreika, Kęstutis Genys, Gražina Balandytė, Rūta Staliliūnaitė, Vytautas Tomkus ir kiti. Bičiuliavosi su kolegėmis Danute Juronyte, Birute Raubaite, Gražina Balandyte, scenoje vaidino kartu su sutuoktiniu aktoriumi A. Vrubliausku.

Karalienė Bona „Barboroje Radvilaitėje“. NKDT ir asmeninio arch. nuotr.

A. Jodkaitė žinoma ir iš kino filmų „Aušra prie Nemuno“ (rež. A. Faincimeris) bei „Tiltas“ (rež. B. Šreiberis), kuriuose atliko pagrindinių veikėjų Birutės ir Rūtos vaidmenis. Abu filmai buvo pastatyti sudėtingu Lietuvai laikotarpiu, kai menininkai turėjo paklusti cenzūros reikalavimams ir prievarta diegiamoms pažiūroms. Tai labai atsispindėjo ir šiuose filmuose. Paskutinė  A. Jodkaitė premjera –  „Kelyje į Damaską“ pagal švedų rašytojo, dramaturgo A. Strindbergo kūrinį ( rež. Gytis Padegimas), o kine aktorė pasirodė 2015 metais A. Puipos filme „Edeno sodas“, kuriame atliko Helenos vaidmenį.

Kine bei teatre A. Jodkaitė nebijojo mėginti savo jėgas skirtinguose amplua, įsikūnijo į daugiau nei penkiasdešimt spalvingų vaidmenų, jai buvo suteiktas nusipelniusios artistės vardas.  Menininkė išsiskyrė tvirtu charakteriu bei nuomone gyvenime ir kūryboje. Dėl savo idealų teko atsisakyti ir vaidmenų. Anksti palikusi sceną ir užleidusi vietą jaunajai kartai, domėjosi teatru, lankėsi premjerose. Aktorė A. Jodkaitė paliko ryškų ženklą Lietuvos teatro scenos metraštyje.