Antradienį jis su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru bei Ateities komiteto vadovu Raimundu Lopata pristatė naują Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo koncepciją.

„Didėjant įvairaus pobūdžio grėsmėms, atsirandant hibridinių grėsmių sampratai, visose Vakarų pasaulio valstybėse plečiasi žvalgybos institucijų įgaliojimai, bet šalia to atsiranda poreikis turėti nepriklausomą kontrolierių, kuris galėtų vertinti, kaip tam tikri metodai ir tos žvalgybų išaugusios galios yra taikomos. Kitaip tariant, ar tas taikymas atitinka žmogaus teisių ir laisvių apsaugą ir kitas svarbias normas“, – per spaudos konferenciją sakė L. Kasčiūnas.

„Šitas institutas (žvalgybos kontrolieriaus – BNS) pirmiausia skirtas žmogaus teisių apsaugai“, – pabrėžė S. Šedbaras.

Seimo narių teigimu, šiuo metu egzistuoja tik parlamentinė Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento kontrolė, tačiau jos nepakanka. Anot jų, suteikti Seimo kontrolieriams šių institucijų priežiūrą taip pat nebūtų efektyvu.

„Tai yra labai specifinė veikla, su labai aukšto lygio valstybės paslaptimis, su aukšto lygio bendravimu su kitų šalių specialiosiomis tarnybomis (...)“, – tvirtino S. Šedbaras.

Tai yra labai specifinė veikla, su labai aukšto lygio valstybės paslaptimis, su aukšto lygio bendravimu su kitų šalių specialiosiomis tarnybomis.

L. Kasčiūno teigimu, žvalgybų veiklai tirti būtina turėti specifinių ekspertinių žinių, tam reikia ir politinio neutralumo bei nepriklausomumo.

Koncepcijoje numatyta, kad žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimai apimtų išskirtinai žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių bei laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą.

Kontrolierius turėtų teisę patekti į žvalgybos institucijų patalpas, teritorijas, transporto priemones, kitus objektus, gauti dokumentus, pareigūnų paaiškinimus, teikti siūlymus dėl žvalgybos institucijų veiklos.

Pagal projektą, šiam pareigūnui nebūtų teikiama tik informacija apie įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar slaptųjų bendradarbių tapatybę bei iš užsienio partnerių gauti duomenys.

„Į kontrolierių galėtų kreiptis bet kuris žmogus ir gauti tam tikrą atsakymą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Žvalgybos ombudsmenas tyrimus galėtų pradėti ir savo nuožiūra, gavęs Seimo ar jo komiteto paklausimą, sulaukęs pačių žvalgybos pareigūnų skundų ir pan.

Šis pareigūnas rengtų ir viešas, ir įslaptintas ataskaitas. Jo priimti sprendimai dėl gautų skundų taip pat būtų ne visiems prieinami.

„Matyt, bus tam tikri ribojimai, kažkas turės būti pasakyta viešai, kiek galima žinoti, bet bus institucijų, pavyzdžiui, NSGK, kurios galės žinoti daug daugiau“, – teigė L. Kasčiūnas.

Siūloma, kad žvalgybos kontrolierių penkeriems metams skirtų Seimas Seimo pirmininko teikimu, pritarus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Pareigas jis galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Tai turėtų būti nepriekaištingos reputacijos, universitetinį teisinį magistro išsilavinimą ir ne mažiau kaip dešimties metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo patirtį ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį turintis asmuo.

NSGK pirmininkas vylėsi, kad šįkart parlamente užteks valios priimti Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą.

Apie iniciatyvą įkurti tokį instituciją diskutuojama daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo.

Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento Gitano Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.