Anksčiau buvo skelbta apie septynis žuvusiuosius.
Sostinėje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo visame mieste kaukusias oro pavojaus sirenas, privertusias Kyjivo gyventojus slėptis metro stotyse, o vėliau kelias valandas griaudėjo sprogimai.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 675 atakos dronus ir 56 raketas, daugiausia į Kyjivą, ir pridūrė, kad jos oro gynybos daliniai numušė 652 dronus bei 41 raketą.
„Viskas degė. Žmonės klykė (...) žmonės šaukė“, – agentūrai AFP pasakojo Kyjivo gyventojas Andrijus, stovėdamas šalia sugriuvusio sovietmečio laikų gyvenamojo namo.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad sostinėje buvo apgadinta 20 objektų, tarp jų – gyvenamieji namai, mokykla, veterinarijos klinika ir kita civilinė infrastruktūra.
„Šiuo metu žinome, kad dėl Rusijos didelio masto atakos Kyjive žuvo iš viso 10 žmonių“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.
Policija pranešė, kad iš vieno sugriauto gyvenamojo namo griuvėsių buvo ištraukti septyni kūnai – trijų vyrų, trijų moterų ir vienos mergaitės.
Dar 45 žmonės buvo sužeisti.
Balistinių raketų iššūkis
Per Rusijos atakas taip pat buvo sužeista žmonių pietinėse Odesos ir Chersono srityse bei rytinėje Charkovo srityje.
„Tai tikrai nėra veiksmai tų, kurie tiki, kad karas artėja prie pabaigos. Svarbu, kad partneriai netylėtų dėl šio smūgio“, – pareiškė V. Zelenskis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį savaitgalį sakydamas kalbą užsiminė, kad jo invazija į Ukrainą galbūt „artėja prie pabaigos“, tačiau detalių nepateikė. Maskvos ir Kyjivo reikalavimai derybose išlieka nesuderinami.
Ukraina teigė, kad numušė 94 proc. visų dronų ir 73 proc. Rusijos paleistų raketų.
„Sunkiausias uždavinys – gynyba nuo balistinių raketų“, – sakė ukrainiečių lyderis.
Virtinė Ukrainos sąjungininkų, įskaitant Jungtinę Karalystę, Estiją, Latviją, Suomiją, Nyderlandus, Moldovą ir Slovakiją, pasmerkė šiuos mirtinus išpuolius.
„Bombarduodama civilius, Rusija parodo ne savo stiprybę, o silpnumą: jai baigiasi sprendimai kariniame fronte ir ji nežino, kaip užbaigti savo agresijos karą“, – pabrėžė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pareiškė, kad naujausi kruvini Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos sostinę rodo, jog Maskva „atvirai tyčiojasi“ iš tarptautinių pastangų užbaigti karą.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) pareiškė, jog Rusijos surengtas intensyvus Ukrainos sostinės bombardavimas parodė, kad Maskva „renkasi eskalaciją, o ne derybas“.
„Kyjivas ir jo partneriai yra pasirengę deryboms, kurių tikslas – teisingas taikos susitarimas. Rusija savo ruožtu tęsia karą“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“.
Rusija Ukrainos miestus bombarduoja jau daugiau nei ketverius metus, tačiau didelio masto dronų ir raketų atakas ji paprastai rengia naktį.
Maskva pareiškė, kad raketų ir dronų atakos buvo nukreiptos prieš su kariuomene susijusius objektus ir energetikos įrenginius, kurie teikia paramą Ukrainos kariuomenei.
Šis konfliktas yra kruviniausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų; nuo Rusijos invazijos pradžios jau žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Gelbėjimo operacijos
Auštant naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip gelbėtojai ieško išgyvenusiųjų sugriautų pastatų griuvėsiuose Kyjive.
Buvo matyti, kaip gelbėjimo tarnybų darbuotojai išneša per smūgius sužeistus žmones ir žuvusiųjų palaikus, o gyventojai verkia, laukdami žinių apie artimuosius ir kaimynus.
Šis masinis puolimas yra naujausias smūgis pastangoms užbaigti konfliktą po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) praėjusią savaitę suteikė silpną viltį dėl taikos, kai jam tarpininkaujant buvo paskelbtos trijų dienų paliaubos tarp Kyjivo ir Maskvos.
Tačiau trumpas paliaubų laikotarpis nebuvo ramus: abi šalys apsikeitė kaltinimais dėl paliaubų pažeidimų, o paliauboms pasibaigus, abi pusės iškart atnaujino puolimus.
Kyjivo karinės oro pajėgos pranešė, kad trečiadienį ir ketvirtadienį Rusijos kariuomenė į Ukrainą paleido daugiau nei 1 500 dronų.
Kremlius nuslopino viltis, kad V. Putino praėjusį šeštadienį išsakyti neaiškūs komentarai apie tai, jog karas galbūt „artėja prie pabaigos“, galėtų reikšti, kad Maskva sušvelnins savo poziciją.
Trečiadienį Kremlius pakartojo savo reikalavimą, kad prieš pradedant paliaubas ir visapusiškas taikos derybas Ukraina visiškai pasitrauktų iš rytinio Donbaso regiono.
Kyjivas atmetė tokį žingsnį, pareiškęs, jog tai prilygtų kapituliacijai.
Kyjivas yra paraginęs D. Trumpą aptarti konflikto pabaigą per šios savaitės susitikimus Pekine su Kinijos vadovu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).
„Šis barbariškas išpuolis per tokį svarbų viršūnių susitikimą rodo, kad Rusijos režimas kelia pasaulinę grėsmę tarptautiniam saugumui. Vietoj taikos ir vystymosi Maskva siekia agresijos ir teroro“, – pabrėžė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
V. Zelenskis atskirai pranešė, kad Rusijos dronai ketvirtadienį taip pat smogė Jungtinių Tautų (JT) automobiliui pietiniame Ukrainos Chersono mieste. Jis apkaltino Maskvą sąmoningai į jį nusitaikius.
„Rusai du kartus atakavo JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro automobilį FPV dronais, ir rusai negalėjo nežinoti, į kokį automobilį jie taikosi“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė V. Zelenskis.
Jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matomas apgadintas „Toyota Land Cruiser“ su raidėmis „UN“. Jis pridūrė, kad aukų per tą smūgį buvo išvengta.
