Konkretus asmuo gali laikyti save savo istorijos protagonistu, tačiau, pasak Oksfordo fiziko Vlatko Vedralio, jis labiau panašus į marionetę, kurios virvelės nuolat trūkčioja lygiagrečiose visatose.
Kaip V. Vedralis teigia straipsnyje žurnale „Popular Mechanics“, populiarioji mokslinė „stebėtojo efekto“ versija, kai stebėjimo ar matavimo veiksmas veikia sistemą, apverčia priežastinę grandinę aukštyn kojomis, rašo „Futurism“.
Tipinė istorija atrodo taip: kvantiniai objektai vienu metu egzistuoja keliose būsenose, kol į juos nepažvelgia koks nors stebėtojas. Tuo momentu daugybinės būsenos „sugriūva“, ir lieka tik viena – prielaida, kuri gali paskatinti įvairias ezoterines interpretacijas, pavyzdžiui, kad mes kuriame tikrovę tiesiog ją stebėdami.
V. Vedralis teigia, kad fizika šios idėjos nepatvirtina. „Kolapso“ efektas nėra ypatinga žmogaus sąmonės savybė, o veikiau fizinis faktas, teigiantis, kad bet koks sąveikavimas priverčia kvantinę sistemą užsifiksuoti tam tikroje būsenoje.
Pavyzdžiui, kai fotonas atsitrenkia į akinius nuo saulės, jis nelaukia, kol žmogaus smegenys tai pastebės. Fotonas arba praeina pro lęšį, arba atsispindi atgal, priklausomai nuo konkrečių kintamųjų. Kitaip tariant, fotono trajektorijos individas nenulemia.
V. Verdalis teigia, kad individą formuoja fotono trajektorija: „jūs“, kuris gavo tą konkretų fotoną, skiriasi nuo „jūs“, kuris jo negavo.
V. Verdalio argumento pagrindas yra idėja, kad abu „jūs“ egzistuos vienu metu, nors „jūs“, sąmoningai suvokiantis šviesą, neišvengiamai bus nukreiptas kitu kvantiniu keliu nei tas, kuris jos negavo.
„Neperdėsiu sakydamas, kad visi kvantiniai eksperimentai iš esmės yra daugiau ar mažiau sudėtingos Šriodingerio eksperimento versijos“, – teigė fizikas.
Iš kiekvienos net ir menkiausios sąveikos išsišakoja daugybė atšakų, formuojančių savas paralelines visatas, o bet kuriuo momentu nepastebimai atsiranda begalė „jūs“ versijų, tyliai palikdamos stebimą „aš“ pralaimėjusioje padėtyje.
Kaip rašo V. Vedralis, „kvantiniuose objektuose užkoduoti realybės elementai yra fundamentalūs, ir jūs – šioje ir kitose realybėse – formuojatės kiekvieną kartą, kai juos stebite“.
Apibendrinant visa tai, leidinyje pažymima, kad kažkur ten gyvena „kietesnė“ ir sėkmingesnė jūsų versija, kuri gyvena savo geriausią gyvenimą, tuo tarpu kita jūsų versija gali gyventi ne visai taip.
(be temos)