Šventės akcentai
Į Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelį gausioje eisenoje atkeliavo miesto moksleiviai, studentai, pareigūnai ir šauliai. Nešini vėliavomis, jie įsiliejo į renginio vietoje jau laukiančių kauniečių būrį ir prasidėjo Vasario 16-osios minėjimas.
Šių metų programoje – ir išskirtinis muzikinis įvykis: Kaune pirmą kartą nuskambėjo kariljono ir trimito duetas „Kovų varpai“. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje kūrinius atliko Austėja Staniunaitytė-Proietta ir Vytautas Bložė. Tai unikalus derinys, sujungęs monumentalius kariljono varpų sąskambius ir iškilmingą trimito balsą – simbolišką muzikinį dialogą apie kovą, laisvę ir istorinę atmintį.
Minėjimo metu vyko tradicinis Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimas. Vieninteliame Kaune iš visų šalies miestų vykstanti ceremonija skaičiuoja jau 35 metus. Iškilmingu vėliavos pakėlimu, valstybinių švenčių metu, pagerbiami visi, kardais kovoję už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Renginio metu prie Nežinomo kario kapo bei „Laisvės“ paminklo padėtos gėlės, skambėjo sveikinimo kalbos, kuriomis susirinkusieji raginti vis labiau mylėti Lietuvą, stengtis dėl savo šalies darbais, pagalba tiems, kuriems jos reikia ir puoselėti vienybę ir patriotiškumą.
„1918 metų vasario 16 dieną buvo pasirašytas Lietuvos valstybės atkūrimo aktas. Drąsus, ryžtingas sprendimas atkirti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Vasario 16-oji – tai ne tik istorijos data, tai – gyvas priminimas, kad valstybė prasideda nuo žmonių apsisprendimo būti laisvais, nuo tikėjimo, kad galima prisiimti atsakomybę už savo krašto žmones. Kaunas mūsų istorijoje užėmė ypatingą vietą. Būtent čia buvo kuriami modernios Lietuvos pamatai, stiprinamos institucijos, puoselėjama kultūra, mokslas, švietimas. Tegu ši šventė mus įkvepia ne tik prisiminti praeitį, bet ir drąsiai kurti rytojų“, – sveikinimo žodį tarė Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Po oficialaus minėjimo kauniečiai ir miesto svečiai pakviesti į šventinį koncertą. Žinomas dainas kartu su susirinkusiais dainavo projekto „Balsai“ narai: Tomas Pavilionis, Andrius Apšega, Gabrielė Lileikaitė bei Iglė Bernotaitytė ir Tadas Juodsnukis.
Geras jausmas
Šventėje sutikti kauniečiai didžiavosi, kad gali laisvai reikšti mintis, laikyti Lietuvos trispalvę, giedoti himną ir tiesiog mėgautis laisvos šalies privalumais.
„Svarbu laisvė. Mes kiekvienais metais einame ir į Vasario 16-ąją, ir Kovo 11-ąją su dukra, visada kartu. Močiutė įskiepijo lietuvybę, laisvės branginimą, todėl visada dalyvaujam. Perduodam viską iš kartos į kartą“, – kalbėjo šventėje sutikta Lina.
„Jei Lietuva svarbi, tai ir ši diena svarbi. Stengiuosi, pagal galimybes, visada ateiti. Širdyje – vienybės jausmas. Atrodo, kad taip žmonės pykstasi, barasi, bet čia – tokie vieningi. Tiesiog smagu žiūrėti“, – apie Vasario 16-ąją pasisakė Jonas.
Kiti trispalvėmis patys apsijuosė, dar kiti – įsisegė mažyčius akcentus. Buvo ir tokių, kurie į šventę atsinešė ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos mėlyną ir geltoną vėliavą.
„Svarbu švęsti, nes tai yra mūsų laisvė, kurią iškovojome ne taip lengvai. Jausmas – pakylėtas, labai šventiškas, tikrai džiaugiamės“, – kalbėjo Povilas.
„Apie šią šventę galima pasakyti tik gražiai, pakylėtai, pasidžiaugti, kad mes esame pokarinės kartos ir sulaukėme tokių švenčių. Šiemet, pernai, užpernai, visada ateinam su kaimynais pasidžiaugti. Su kompanija ateinam ir ateisim tol, kol galėsim. Mano tėčio, jo tėvų pasakojimuose buvo Vyčio Kryžiaus ordino pakėlimas, pasakojo, kaip viskas Smetonos laikais vyko, o mes tada dar tik mokiniai buvome. Girdėjome Karo muziejaus kūrimo istoriją, o dabar čia stovim, matom, kaip viskas atrodo. Tikra šventė širdyje“, – šventinę nuotaiką su „Kauno diena“ pasidalijo Rimantas.
Pramogos visiems
Valstybės atkūrimo dienos proga mieste veikiantys muziejai lankytojus priėmė nemokamai ir pasiūlė aplankyti ne tik nuolatines ekspozicijas, bet ir sudalyvauti ekskursijose, kuriose – galimybė pažinti Lietuvos istoriją, valstybės ir Kauno raidą.
Štai Istorinėje Prezidentūroje šių metų Lietuvos valstybės atkūrimo dienos įkvėpimu tapo Mykolo Krupavičiaus žodžiai apie bičiulį ir bendramintį Aleksandrą Stulginskį: „Ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“. Muziejininkai pakvietė detaliau pažvelgti į Pirmąją Lietuvos Respubliką (1918–1940) ir į Nepriklausomybės Akto signatarus, tarp kurių buvo ir A. Stulginskis.
IX fortas šios šventės proga pakvietė susipažinti su pilietine iniciatyva „Laisvės vardu – AČIŪ“ bei paroda „Lietuvos partizanų batuose…“, kuri pasakoja, kaip laisvės kelias atrodė partizanų akimis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)