Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, 2016 m. gegužės 6 d. L. T. Karosą buvo pripažinęs kaltu dėl papirkimo ir jam paskyręs 8 665 Eur baudą, o kartu veikusiam S. Svitojui už papirkimą ir dokumentų klastojimą buvo paskyręs 13 864 Eur baudą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, įtarę papirkimu, L. T. Karosą bei S.Svitojų sulaikė 2012 metų rugpjūtį.

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad L. T. Karosas ir S. Svitojus bandė papirkti bankrutuojančios bendrovės „GCV“  bankroto administratorių – jam buvo siūlomas ir vėliau per du kartus perduotas 30 tūkstančių litų (8,6 tūkst. eurų) kyšis. Bankroto administratorius už kyšį, bankrutuojančios įmonės vardu turėjo atsisakyti daugiau nei 7 mln. litų (daugiau nei 2 mln. eurų) vertės ieškinių bendrovei „Vilsarma“, 1 mln. litų (daugiau nei 289 tūkst. eurų) ieškinio bendrovei „Tokyo“ bei patvirtintų „Vilsarma“ 1 mln. litų (daugiau nei 289 tūkst. eurų) kreditorinį reikalavimą.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko STT Vilniaus valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius.

Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.